Moteraitis
| Moteraitis | |||
|---|---|---|---|
  Moteraitis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Telšių rajonas | ||
| Seniūnija | Varnių seniūnija | ||
| Aukštis | 12-30 m | ||
| Plotas | 60x35 m | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1949, 1964 | ||
| Registro Nr. | A1377 / 3478 / AR1201 | ||
Didžiųjų Burbiškių piliakalnis, arba Moteraitis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1377, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1201) – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, 1,05 km nuo Pavandenės kaimo, Varnių seniūnijoje, Varnių regioniniame parke, Pavandenės kraštovaizdžio draustinyje. Pasiekiamas nuo Pavandenės važiuojant į plentą Užventis – Varniai kairesniu keliu iki trikampės sankryžos rytinio kampo, nuo jos pasukus į kairę rytų kryptimi, yra priekyje už 300 m.
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas didelės netaisyklingos kalvos netoli Gludo ežero aukščiausioje centrinėje dalyje (altitudė 218,8 m). Aikštelė ovali, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 60x35 m dydžio, per 6 m iškiliu viduriu. Joje rasta lipdytos keramikos. 3 m žemiau jos šiaurinio krašto yra 25x9 m dydžio terasa iškiliu viduriu, pietiniame šlaite yra 3 m pločio terasa. Vakarinis šlaitas viršuje, 1 m aukštyje statintas. Šlaitai statūs, 12-30 m aukščio.[1]
Piliakalnis apardytas arimų, aikštelės viduryje stovi kryžius, įrengtas trianguliacijos reperis. Jis dirvonuoja, vakarinis šlaitas nukirstas, rytinis šlaitas apaugęs lapuočiais.
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1949 m. ir 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Kalno terasoje esančiame kultūriniame sluoksnyje rasta I tūkstantmečio lipdytinės keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.
Manoma, kad pavadinimas kilęs iš piliakalnio silueto, primenančio gulinčios moters figūrą. Kita versija, neva kad ant šio kalno moterys susirinkdavo palydėti savo vyrus į karą. Taip pat spėjama ir kita pavadinimo kilmė – piliakalnyje buvo įrengti rūsiai, kuriuose užpuolus priešams slėpdavosi moterys ir vaikai.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Sėbų piliakalnis 12 km | Biržuvėnų piliakalnis 11 km Sprūdės piliakalnis 2 km |
Rekčių piliakalnis 41 km Šatrija 11 km |
| |||||||
| Lopaičių piliakalnis 19 km Vembūtų piliakalnis 14 km |
|
Papilio piliakalnis 28 km | |||||||||
| Šiuraičių piliakalnis 20 km Burbiškių piliakalnis 20 km |
Pagirgždūčio piliakalnis 5 km Girgždūtė 7 km |
Papilalio piliakalnis 15 km Piltinės piliakalnis 9 km | |||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 45 (Nr. 113)
- Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 78.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.189
- Krzywicki L. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906. p. 24, 55.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899.
- Motiejus Valančius. Pasakojimas Antano Tretininko // Raštai. V., 1972. T. I, p. 319–402.