Monomotapa

Mwene Mutapa (?) Monomotapa
1629–63, 1694–1712 Portugalijos vasalė 1663–1694, 1712–1720 Rozvių vasalė
← 1430 – 1917   →
Sostinė	Zvongombė Čikova (nuo 1720)
Valdymo forma	monarchija
Mambo
1430–1450 (pirmasis)	Nyatsimba Mutota
1887–1917 (paskutinis)	Chioko
Era	Viduramžiai
- Įkūrimas	1430 m., 1430
- Oficialus panaikinimas	1917 m.

Monomotapa (port. Monomotapa) – ikikolonijinės Afrikos konfederacinio tipo valstybė gyvavusi XV–XX a. Didžiausio klestėjimo laikais jai pakluso didelė teritorija visoje dabartinėje Zimbabvėje, vidurio Mozambike (iki pajūrio) ir pietų Zambijoje, tačiau didžiąja dalį savo istorijos karalystė koncentravosi šiaurinėje Zimbabvėje (Mašonalande) ir apėmė šonų subgrupių korekore ir zezuru teritorijas. Vėlyvuoju laikotarpiu (XVIII–XX a.) karalystė apėmė tik nedidelę teritoriją Zambezės žemumose, tarp Zumbo ir Tetės miestų.

Valstybės kūrėjai buvo dabartinių šonų protėviai, ir jos teritorijose formavosi šonų etninė grupė. Kadangi karalystės pavadinimas yra žinomas tik iš portugalų šaltinių, nėra tiksliai žinoma, kaip valstybė buvo vadinama jos kūrėjų. Manoma, kad valstybė vadinta valdovo titulu, kuris turėjo reikšti „užkariautų žemių valdovas“. Dabartine šonų kalba tai skamba kaip Wene we Mutapa, bet tais laikais valdovo titulas galėjo skambėti ir Mwene Mutapa ar Munhu Mutapa.

Istorija

Anstyvasis laikotarpis

Karalystės įkūrėju laikomas Zimbabvės karalystės didikas Njatsimba Mutota, kuris išvyko į tolimą ekspediciją šiaurėn. Ekspedicijos metu jis įkūrė naują valstybę, kurioje konsolidavo Zimbabvės šiaurinės periferijos gentis. Jo sūnus Matopė pasiekė didžiausią karalystės ekspansiją – jo laikais Monomotapa valdė ne tik buvusias Zimbabvės karalystės žemes, bet ir Zambezės slėnio žemumas, pajūrio žemumas. Taip buvo sukurta galinga imperija, kontroliavusi pelningą aukso prekybą su svahiliais.

Po Matopės mirties (apie 1480 m.) karalystė ėmė silpti. Jos nuosilpį sąlygojo nuolatiniai paveldėjimo dėl sosto kivirčai. Dėl to ji prarado didžiumą valdytų teritorijų: rytuose atsiskyrė ndau, manjikų valstybėlės, pietuose – Butuva. Todėl Monomotapai liko tik šiaurinis Mašonalandas ir Zambezės slėnio žemumos (Dandė ir Čidima).

Portugalai

Monomotapa senoviniame portugalų žemėlapyje

Monomotapa ir aplinkinės karalystės XVII a. Raudonai pažymėtos portugalų feiros

XVI a. karalystė užmezgė santykius su portugalais, kurie kolonizavo rytines Afrikos pakrantes ir vietos prekyboje pakeitė svahilius. 1560 m. sostinę pasiekė portugalų misionierius Gonçalo da Silveira, kuris pasiliko valdovo rūmuose ir netgi apkrikštijo jį bei jo pavaldinius. Tiesa, dėl musulmonų svahilių intrigų vėliau jis buvo pasmaugtas to paties valdovo įsakymu.

Portugalus labai domino gausiai aukso turinti Monomotapa. Portugalai lankėsi valdovo dvare, aprašė šią karalystę, ir netgi suteikė jai europietiško stiliaus herbą. Jie įkūrė karalystėje ne mažiau kaip 6 gyvenvietes, kurios atliko turgų vaidmenį. Tai buvo Masapa, Luanzė, Piringanis, Dambrarė, Angva ir Maramuka. Keliose gyvenvietėse buvo įkurtos krikščioniškos misijos.

Tačiau ilgainiui jie ėmė aktyviai kištis į valstybės reikalus, kiršindami atskirus kandidatus dėl sosto ar pasinaudodami Monomotapos kaimynėmis. Visa tai vedė į nuosmukį. 1729 m. jie nuvertė valdovą Nyambu Kapararidze ir į sostą pasodino Mavura Mhande Felipe, kuris pasirašė su portugalais sutartį, pripažindamas jų teises į iškasenas ir jų valdžią.

Tuo pat metu pietuose iškilo kadaise nuo Monomotapos atskilusi karinga Rozvių karalystė. Rozviai 1663 m. išvijo portugalus iš šalies ir pasodino į sostą savo sąjungininką Kamharapasu Mukombwe, kuris pripažino vasalitetą rozviams. Vėliau karalystė ne kartą keitė savo priklausomybę tai portugalams, tai rozviams.

Vėlyvoji Monomotapa

Po 1720 m. beveik visa buvusi karalystės teritorija priklausė Rozvių imperijai, tačiau Mvene Mutapa su portugalų pagalba išlaikė savo dinastiją Zambezės slėnyje, Čidimos regione (kuris apėmė Zambezės slėnį nuo Zumbo iki Tetės). Jos sostinė perkelta į Čikovą. Po 1760 m. kilo dar vienas pilietis karas. Po jo valstybė atsigavo, tačiau niekuomet nebeįgavo buvusios galios bei klestėjimo. Monomotapa minima kaip XVIII a. Rozvių partnerė. XIX a. ji atlaikė mfekanės invazijas ir ndebelių agresiją. XIX a. pabaigoje, pasidalinus Rytų Afrikos teritorijas tarp Britų imperijos ir Portugalijos, Monomotapos likučiai įjungti į Portugalijos Rytų Afriką, tačiau karalystė išlaikė savo savarankiškumą ir vietos valdovų liniją. 1917 m. karalystė oficialiai panaikinta, galutinai inkorporuojant ją į Portugalijos Rytų Afriką. Šiuo metu buvusios jos teritorijos sudaro dalį Tetės provincijos.

Politinė organizacija ir ekonomika

Valstybė buvo administruojama sostinės, provincijų ir kaimų lygmeniu. Sostinės buvo keičiamos keletą kartų, bet karalystės klestėjimo laikotarpiu jos koncentravosi aukštumose tarp Mazovės ir Manjamos baseinų. Provincijų valdytojai buvo vadinami nevandže. Jais buvo skiriami tik valdovo giminaičiai. Tokiu būdu formavosi kvazi-feodalinė karalystės struktūra.

Lojalumas valdovui karalystėje buvo išlaikomas ir patvirtinimas daugybe būdu. Visi karalystės subjektai turėjo mokėti duoklę žemdirbystės produktais, liūtų bei leopardų kailiais, stručio plunksnomis, galvijais ir dramblio iltimis. Joao de Barros mini ir privalomą karalystės gyventojų darbą valstybei – 7 dienas per mėnesį. Svarbus ritualinis lojalumo palaikymas buvo kasmetinis ugnies uždegimas. Visų provincijų valdytojai ir vasalai privalėjo kasmet atvykti į sostinę ir paimti ugnį, kuria turėjo uždegti naujus ugniakurus savo teritorijose. Tas pats ritualas būdavo kartojamas ir pasikeitus valdovui. Neatvykimas į ugnies ritualą būdavo traktuojamas kaip sukilimas ir grėsė sankcijomis.

Karalystė turėjo nemažą kariuomenę, kuri buvo renkama karo atveju. Klestėjimo laikais, XVI a., Monomotapos armiją sudarė apie 30 tūkst. karių, tuo tarpu XVIII a. ji turėjo tik 3 tūkst.

Ekonomika

Pagrindinė karalystės prekė buvo auksas. Jis buvo kasamas valstybinėse kasyklose ir buvo valstybės nuosavybė. Už kasyklų vietos išdavimą grėsdavo mirtis. Nemažą dalį aukso Monomotapa pati importuodavo iš pietinės Zimbabvės (ten tuo metu klestėjo Butuvos karalystė). Monomotapos valdovai siekė tapti vieninteliais aukso prekybos tarpininkais ir izoliuoti savo prekybos partnerius nuo tiesioginės prekybos su auksingais regionais.

Pagrindiniai prekybos partneriai buvo svahilių pirkliai pakrantėje, ir svarbiausias jų miestas Sofala, bet nuo XVI a. svahilius pakeitė portugalai. Iš pradžių Monomotapa kontroliavo visas teritorijas iki pat pakrantės, bet vėliau prekiavo per tarpininkus rytinius kaimynus – manjikų ir ndau karalystes. Be to, Monomotapa kontroliavo svarbiausią tuometinį aukso prekybos kelią – Zambezės upe šiauriniame karalystės pakraštyje. Prie šios upės ilgainiui įsisteigė prekybiniai punktai (Tetė, Sena ir kt.), aptarnavę pirklius. Pačioje karalystėje irgi egzistavo prekybinių turgų (port. feiras) vietos, į kurias prekių įsigyti atvykdavo svahiliai ir portugalai. Prekyba sąlygojo prekybininkų klasės washambadzi susidarymą.

Karalystės viduje svarbios prekės buvo geležis, druska, medvilnė.

Valdovai

Kitų šonų valstybių pavyzdžiu valdovai titulavosi mambo. Tačiau jie turėjo ir titulą Mwene Mutapa, kuris prigijo visai valstybei. Valdovas turėjo sudievintą charakterį, dalyvaudamas lietaus iššaukimo ceremonijose. Mambo kapai buvo garbinami. Daug žymesnių valdovų po mirties buvo sudievinti ir tapo dvasiomis-globėjomis mhondoro.

• Nyatsimba Mutota (ca. 1430–ca. 1450);
• Matope Nyanhehwe Nebedza (ca. 1450–ca. 1480)
• Mavura Maobwe (1480)
• Mukombero Nyahuma (1480–ca. 1490)
• Changamire (1490–1494)
• Kakuyo Komunyaka (1494–ca. 1530)
• Neshangwe Munembire (ca. 1530–ca. 1550)
• Chivere Nyasoro (ca. 1550–1560)
• Chisamharu Negomo Mupuzangutu (1560–1589)
• Gatsi Rusere (1589–1623)
• Nyambo Kapararidze (1623–1629)
• Portugalijos vasalai
  • Mavura Mhande Felipe (1629–1652)
  • Siti Kazurukamusapa (1652–1663)
• Rozvių vasalai
  • Kamharapasu Mukombwe (1663–1692)
  • Nyakambira (1692–1694)
• Portugalijos vasalai
  • Nyamaende Mhande (1694–1707)
  • Nyenyedzi Zenda (1707–1711)
  • Baroma Dangwarangwa (1711–1712), pradėjo Čidimos mambo dinastiją
• Rozvių vasalas (iki 1720)
  • Samatambira Nyamhandu I (1712–1735)
• Nyatsusu (1735–1740)
• Dehwe Mapunzagutu (1740–1759)
• Changara (1759–1785)
• Nyamhandu II (1785–1790)
• Chiwayo (1790–1810)
• Nyasoro (1810–1835)
• Kataruza (1835–1868)
• Kandeya (1868–1870)
• Dzuda (1870–1887)
• Chioko (1887–1917)

Nuorodos

• Straipsnis Afropedijoje Archyvuota kopija 2013-01-14 iš Wayback Machine projekto.
• Beach, D. N. 1976. The Mutapa Dynasty. A Comparison of Documentary and Traditional Evidence. History of Africa, vol. 3. Archyvuota kopija 2016-03-08 iš Wayback Machine projekto.
• Ogot, B. A. UNESCO General History of Africa, Vol. V, University of California Press.