Mičiganas
Mičiganas Michigan | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-6) | |||||||
Valstybė | Jungtinės Amerikos Valstijos | ||||||
Administracinis centras | Lansingas | ||||||
Apygardos | 83 | ||||||
Oficialios kalbos | anglų | ||||||
Įkūrimo data | 1837 m. | ||||||
Gubernatorius | Gretchen Whitmer (D) | ||||||
Gyventojų | 10 050 811 (10) | ||||||
Plotas | 250 493 km² (11) | ||||||
- vandens % | 41,5 % | ||||||
Tankumas | 40 žm./km² (17) | ||||||
Aukščiausia vieta | Arvono kalnas (603 m) | ||||||
ISO 3166-2 | US-MI | ||||||
Tinklalapis | michigan.gov | ||||||
Vikiteka | MičiganasVikiteka |
Mičiganas (angl. State of Michigan) – 26-oji JAV valstija, esanti šalies Vidurio Vakarų šiaurėje, Kanados pasienyje. Plotas – 250,5 tūkst. km². Valstijos sostinė – Lansingas (Lansing).
Tai vienintelė JAV valstija, išsidėsčiusi dviejuose pusiasaliuose. Valstija yra Didžiųjų ežerų regiono viduryje. Du valstiją sudarantys pusiasaliai sujungti Makinako tiltu per Makinako sąsiaurį.
Šiaurinėje valstijos dalyje dažnos šaltos žiemos, dėl to ji yra mėgstama slidinėtojų. Pietinė dalis pasižymi nuosaikesniu klimatu. Vasarą valstijoje yra visos galimybės užsiimti vandens sportu, buriavimu. Čia yra užregistruota daugiausia laivų tarp visų JAV valstijų.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mičigano valstija įkurta 1837 m. sausio 26 d. ir įstojo į JAV kaip 26-ta valstija. Tai pirmoji mirties bausmę panaikinusi JAV valstija.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mičiganas įsikūręs Didžiųjų ežerų baseine: iš šiaurės juosia ir nuo Kanados skiria Aukštutinis ežeras ir Hurono ežeras, pietrytiniame pakraštyje siekia Erio ežeras, o Mičigano ežeras įsiterpęs į valstijos vidurį ir skiria į du pusiasalius (Žemutinis pusiasalis pietryčiuose ir Aukštutinis pusiasalis šiaurės vakaruose). Tuos pusiasalius skiria Makinako sąsiauris tarp Hurono ir Mičigano ežerų. Didžiuosiuose ežeruose Mičiganui priklauso nemažai salų – Karališkoji sala, Bebrų sala, Dramondo sala, Makinako sala ir kt.
Paviršius – kalvota lyguma. Aukštutiniame pusiasalyje yra karstinių reljefo formų ir urvų, ten iškilę žemi Dygliuočių kalnai ir Huronų kalnai. Pastaruosiuose stūkso aukščiausias Mičigano taškas – Arvono kalnas (603 m).
Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Žemutiniame pusiasalyje žiemos šaltos, vasaros karštos, Aukštutiniame pusiasalyje žiemos atšiaurios, vasaros švelnios. Sausio vidutinė temperatūra nuo –12 iki –3 °C, liepos 16–23 °C. Per metus iškrinta 660–910 mm kritulių[2]. Dėl ežerų poveikio žiemomis dažnai sninga, kyla pūgos. Vasaromis Žemutiniame pusiasalyje būna didelių audrų, tornadų.
Upės neilgos, teka į Didžiuosius ežerus: Sent Džozefas, Kalamazu, Grand Riveris, Maskigonas, Manisti, O Seiblis, Saginas, Eskanaba, Ontonogonas, Šeiboganas, Takvamenonas. Ežerų sistemas jungia Sent Kleras, Sent Meris. Telkšo apie 11 000 ežerų.[2]
Miškai užima 55,7 % Mičigano teritorijos; šiaurinėje dalyje auga pušys, eglės, kanadinės eglės, beržai, ąžuolai, klevai.[2] Yra Karališkosios salos nacionalinis parkas, Spalvingųjų Uolų nacionalinė pakrantė, Miegančio Lokio kopų nacionalinė pakrantė, Otavos, Hiavatos, Huronų, Manisti nacionaliniai miškai.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyventojai pasiskirstę labai netolygiai – dauguma gyvena valstijos pietuose, ypač Detroito aglomeracijoje. Žemutinio pusiasalio šiaurė, ir ypač Aukštutinis pusiasalis apgyvendinti labai retai.
2020 m. etninė sudėtis:
- baltieji – 74,0 %
- afroamerikiečiai – 14,1 %
- lotynoamerikiečiai – 5,7 %
- azijiečiai – 3,5 %
- indėnai – 0,7 %
Didžiausi miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2020 m. duomenys[3]
- Detroitas (639,1 tūkst. gyv.)
- Grand Rapidsas (198,8)
- Vorenas (139,3)
- Sterling Haitsas (134,3)
- An Arboras (123,8)
- Lansingas (112,6)
- Dirbornas (109,9)
- Livonija (95,5)
- Troja (87,3)
- Vestlandas (85,4)
- Farmington Hilsas (84,0)
- Flintas (81,2)
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Javų, kukurūzų laukai plyti valstijos pietuose, o sodininkystės juosta eina palei Mičigano ežerą (Valstija pirmauja pagal vyšnių auginimą). Daugiausia auginami kukurūzai, po to sojų pupelės, obuoliai, morkos ir kitos daržovės. Elnių, meškų medžioklė pritraukia daug turistų.
Pagrindinė valstijos ekonomikos šaka yra automobilių pramonė, nors pastaraisiais metais ji smarkiai smuko. Kitos pramonės šakos valstijoje yra chemikalų, metalų, žemės ūkio produktų apdirbimas. Valstijoje randama gipso, smiltainio, klinčių, druskos, cemento, žvyro. Nors kalnakasybos pramonė sudaro tik mažą pelno dalį valstijoje, ji yra viena iš pagrindinių durpių, bromo, gipso išgavėja šalyje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Mičiganas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ USA: Michigan, citypopulation.de
|