Metello
| Metello | |
|---|---|
 | |
| Pavadinimas | Metello |
| Kilmės šalis |  Italija |
| Režisierius | Mauro Bolognini |
| Scenaristas (-ai) | Luigi Bazzoni Mauro Bolognini Suso Cecchi d'Amico Ugo Pirro Vasco Pratolini |
| Kompozitorius | Ennio Morricone |
| Metai | 1970 |
| Žanras | drama |
| Trukmė | 107 min. |
| Kalba | italų |
| IMDb įrašas | |
Metello – 1970 m. režisieriaus Mauro Bolognini sukurta drama, demonstruota Kanų kino festivalyje
Pagrindiniai aktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Aktorius – vaidmuo
- Massimo Ranieri – Metelo
- Ottavia Piccolo – Ersilija
- Frank Wolff – Beto
- Tina Aumont – Idina
- Lucia Bose – Viola
- Pino Colizzi – Renzoli
- Mariano Rigillo – Olindo
- Luigi Diberti – Lipi
Turinys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Filmo veiksmas vyksta 19 amžiaus pabaigos Italijoje. Anksti tapęs našlaičiu Metello užaugo pas globėjus kaime, o sulaukęs 17-os persikėlė į Florenciją, kur tapo mūrininku. Jis buvo užmezgęs romaną su vyresne amžiumi našle Viola, tačiau ryšys nutrūko jam išėjus tarnauti į kariuomenę. Grįžęs po kelerių metų, Metelo randa šią ištekėjusią ir auginančią sūnų, kurio tėvas jis greičiausiai yra.
Už dalyvavimą neramumuose Metelo nuteisiamas kalėti pusantrų metų, o išėjęs į laisvę veda jauną merginą Ersiliją, kurią per tuos neramumus išgelbėjo. Jiedu susilaukia sūnaus, tačiau Metelo ilgainiui vėl grįžta prie savo buvusių „kovos draugų“. Jis tampa vienu iš streiko organizatorių, baigiasi pinigai, kas taip pat pradeda griauti jo šeimą. Negana to, Metelo tampa neištikimas su kaimyne, apie ką žmona netrunka sužinoti. Ersilija priversta viena išlaikyti šeimą, o sūnų atiduoti auginti motinai. Pinigų trūkumas ir spaudimas nutraukti streiką vis auga, dalis darbininkų pasiduoda ir galiausiai streikas baigiasi. Metelo grįžta namo ir spėja susitaikyti su žmona, nes vėl suimamas ir nuteisiamas už neramumų kurstymą. Filmo pabaigoje beišlaukianti Ersilija su sūnumi sutinka Metelo prie kalėjimo vartų ir pasakoja, kad išvakarėse pasiuntinukas jai perdavė voką su pinigais, o ši pro langą matė pasiturinčią moterį. Suprasdamas, kad tai buvo Viola, Metelo pavadina ją fėja...
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Metai | Apdovanojimas | Kategorija | Asmuo | Rezultatas |
|---|---|---|---|---|
| 1970 | Kanų kino festivalis | geriausia aktorė | Ottavia Piccolo | Laimėjo |
| Auksinė palmės šakelė | Mauro Bolognini | Nominacija | ||
| David di Donatello | geriausias filmas | Laimėjo | ||
| specialus apdovanojimas | Ottavia Piccolo Massimo Ranieri |
Laimėjo | ||
| Globo d'oro | geriausias proveržio vaidmuo | Massimo Ranieri | Laimėjo | |
| Ottavia Piccolo | Laimėjo | |||
| Golden Goblets | geriausias naujas aktorius | Massimo Ranieri | Laimėjo | |
| 1971 | Nastro d‘Argento | geriausia aktorė | Ottavia Piccolo | Laimėjo |
| geriausia scenografija | Guido Josia | Laimėjo | ||
| geriausia antrojo plano aktorė | Lucia Bose | Nominacija | ||
| geriausia muzika | Ennio Morricone | Nominacija | ||
| geriausia kinematografija | Ennio Guarnieri | Nominacija | ||
| geriausi kostiumai | Piero Tosi | Nominacija |