Menominiai

Menominiai
Menominiai XX a. pr.
Gyventojų skaičius	800 / 8700
Populiacija šalyse	Jungtinės Amerikos Valstijos ( Viskonsinas)
Kalba (-os)	anglų, menominių
Vėliava
Religijos	krikščionybė, Indėnų Bažnyčia ir kt.
Giminingos etninės grupės	kiti algonkinai: ypač odžibviai, potavatomiai, šoniai, kri; t. p. kultūriškai vinebagai
Vikiteka:	Menominiai

Menominiai (angl. Menominee, iš odž. „laukinių ryžių žmonės“, sav. Mamaceqtaw) – indėnų algonkinų tauta, gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Viskonsine, į vakarus nuo Didžiosios įlankos, prie Vilkų upės. Populiacija – apie 800 žmonių (kilmės – 8700). Menominių kalba, priklausanti algonkinų šeimai, nykstanti, dauguma kalba tik angliškai. Tikntieji – katalikai, Indėnų Bažnyčios ir kitų tradicinės tikybos bendrijų nariai.

Ikikolonijiniais laikais menominiai gyveno į vakarus nuo Mičigano ežero. Nuo 1667 m. susidūrė su europiečiais (pradžioje su prancūzais, vėliau – anglais, amerikiečiais). Buvo įtraukti į prekybą kailiais, nuo pusiau sėslaus gyvenimo būdo perėjo prie klajokliško (nors kaimus išlaikė). Vietoje gimininių ir kaimyninių grupių atsirado amatininkų susivienijimai (1830 m. jų buvo 9). Paplito mažoji monogaminė šeima, atsirado renkama genties taryba.

1815 m. menominių žemes užėmė amerikiečiai. XIX a. nuo daugelio jų indėnai buvo nuvaryti, o populiacija sumažėjo nuo 3,9 iki 2 tūkst. žmonių. 1852 m. perkelti į rezervaciją, kur vertėsi daugiausia miško paruošomis, nuo 1908 m. turėjo medienos apdirbimo įmonę. 1961 m. panaikinus menominių rezervaciją, suprastėjo jų gyvenimo sąlygos, jie neteko dalies žemių. 1973 m., po ilgai trukusių kovų, menominiams pavyko susigrąžinti rezervaciją.

Tradicinė kultūra panaši į kitų šiaurės rytų indėnų. Vertėsi medžiokle, rankiojimu, žvejyba (eršketų ir kt.), svarbią aruodo dalį sudarė kasmet renkami laukiniai ryžiai. Taip pat kaip pagalbiniu verslu vertėsi kapline-lydimine žemdirbyste. Nors nuo XX a. vid. Viskonsine laukinių ryžių neberenka, kai kurie menominiai kasmet važiuoja jų rinkti į Minesotą.

Skirstėsi į brolijas („lokių“ ir „griausmavaldžių“) bei į patrilinijines gimines, valdomas paveldimą titulą turinčių vadų. Pagrindinis visuomeninis vienetas – kaimo bendruomenė. Naujavedžiai keldavosi į jaunikio šeimą. Būta daugpatystės. Menominiai palaikė glaudžius ryšius (taip pat ir mišrias santuokas) su vinebagais ir pietvakarių odžibviais (čipevais).

Tradicinei tikybai būdingas šamanizmas, aiškiaregių bendrijos. Turėjo „šventuosius mazgus“ – sakralią galią turinčius ryšulius. Išlaikę pasaulėkūros, etnogenezės mitus, mitų ratą apie kultūrinį didvyrį. Savo protėviu laiko Didįjį Baltąjį Lokį su varine uodega, gyvenantis žemės gelmėse. Buvo sukūrę piktografinį raštą.

Dabartiniai menominiai smarkiai asimiliuoti, beveik visi rasiškai mišrūs. Vietomis bando puoselėti tradicinės kultūros reliktus (apeigas, šokius, tautosaką).

• 
  Menominių karys Danas Vaupūzis (1943 m.)
• 
  Menominių kuoka
• 
  Menominių kilmės indėnų teisių gynėja Ada Dyr (Ada Deer)
• 
  Menominių kario piešinys (XIX a. vid.)