Martynas Zborovskis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Martynas Zborovskis | |
|---|---|
| |
| Zborovskiai | |
| |
| Herbas "Jastrzębiec" | |
| Gimė | 1492 m. |
| Mirė | 1565 m. (~73 metai) |
| Tėvas | Andžejus Zborovskis |
| Motina | Elžbieta Šydlovecka |
Martynas Zborovskis (lenk. Marcin Zborowski, 1492–1565) – Lenkijos valstybinis ir karinis veikėjas, Karūnos pataurininkas (1527), Malogoščo seniūnas (1537), Kališo kaštelionas (1543), Kališo (1550–1557), Poznanės vaivada (1557–1561), Krokuvos kaštelionas (1562–1565), Odolianuvo, Sopnicko ir Tlumako seniūnas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žarnuvo kašteliono Andžejaus Zborovskio (m. 1507/1527) ir Elžbietos Šydloveckos sūnus.
Martynas Zborovskis dalyvavo 1512–1522 m. ATR-Maskvos kare, kur kovėsi Oršos (1514) ir Opočkos (1517) mūšiuose, bet daugiau žinomas 1554 metais Dmitrijaus Sanguškos, pagrobusio kunigaikštytę Alšę Ostrogiškę ir norėjusiam išvežti ją į Čekiją, vijimusi. Martynas Zborovskis sugavo Dmitrijų Sangušką netoli Prahos, Čekijoje, ir įsakė jį užmušti, grąžino kunigaikštytę Alšę Ostrogiškę, bet jam nepavyko ištekinti jos už vieno iš savo sūnų. Iš jo sūnų kai kurie priėmė kalvinizmą. Iš jų keturi: Janas, Andžejus, Samuilas, Kristoforas buvo Stepono Bataro laikų žymūs veikėjai.
Martynas Zborovskis buvo vienu iš Lenkijos bajorų judėjimo dėl savo feodalinių teisių ir privilegijų išlyginimo su stambiais magnatais vadų. 1537 metų liepą tapo vienu iš bajorų rokošo organizatorių prieš karaliaus valdžią netoli Lvovo. 1540 metais Malogoščo seniūnas Martynas Zborovskis buvo įtariamas organizuojant sąmokslą prieš Lenkijos karalių Žygimantą Senąjį. 1550 metais Martynas Zborovskis buvo paskirtas Kališo vaivada, o 1557 metais tapo Poznanės vaivada. 1562 metais gavo Krokuvos kašteliono pareigybę, kurią užėmė iki mirties.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1525 metais vedė Aną Konarską (apie 1499–1575), Stanislovo Konarskio ir Sofijos Lanckoronskos dukterį. Vaikai:
- Martynas (m. 1559), Krivicos kaštelionas (1548)
- Piotras (m. 1581), Sandomiro (1568–1574) ir Krokuvos vaivada (1574–1581)
- Janas (1538–1603), karaliaus rūmininkas ir rotmistras, Gniezno kaštelionas (1576), karūnos dvaro etmonas (1572)
- Andžejus (1525–1598), Karūnos ginklininkas (1570), Karūnos dvaro maršalka (1574–1589)
- Mikalojus (m. iki 1585), karaliaus rotmistras ir Šydlovweco seniūnas
- Samuilas (m. 1584) – karaliaus rotmistras, Ukrainos etmonas (1581–1584)
- Kristupas (m. 1593), Karūnos didysis pataurininkas (1574–1576)
- Sofija Zborovska (m. po 1563), Sanoko kašteliono Vaitiekaus Lvovo (1515–1559) žmona. Vaikai:Kristupas (m. 1584), Martynas(m. 1590), Petras (m. 1584), Barbora (1560–1604) – Rogozino kašteliono Jano Opalinskio (1546.07.13 – 1598) žmona.
- Ana Zborovska – 1-mas vyras baronas Johanas Kuzbachas (1475–1549.05.18), 2-ras vyras Janas Gostinskis. Nuo pirmos santuokos sūnus Zigmantas IV fon Kuzbach (1547–1579.12.31).
- Katerina Zborovska (m. 1587), Sandomiro kašteliono Jeronimo Osolinskio (m. 1576) žmona
- Barbora Zborovska – Stanislavo Stadnickio žmona
- Elžbieta Zborovska (m. 1601), 1-mas vyras nu 1559 m. Janas Amor Tarnovskis (m. 1571/1574), 2-ras vyras Janas Dudušas
- Kristina Zborovska (m. 1588), Vilniaus kašteliono Jono Chodkevičiaus (1537–1579) žmona
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Mikalojus Kosceleckis |
 1550–1557 |
Po to: Andžejus Kosceleckis |
| |||||||
