Loreto departamentas

Loreto departamentas Departamento de Loreto
Valstybė	Peru
Administracinis centras	Ikitosas
Provincijos	8
Apygardos	53
Gyventojų (2017 m.)	883 510
Plotas	368 851 km²
Tankumas (2017 m.)	2,4 žm./km²
ISO 3166-2	PE-LOR
Tinklalapis	regionloreto.gob.pe
Vikiteka	Loreto departamentasVikiteka

Loreto departamentas (isp. Departamento de Loreto, keč. Luritu suyu) – departamentas Peru šiaurės rytuose, didžiausias iš visų departamentų. Pietvakariuose ribojasi su Ukajalio departamentu, vakaruose – su Amazonės ir San Martino departamentais, šiaurės vakaruose – su Ekvadoru (Sukumbijoso provincija), šiaurėje – su Kolumbija (Putumajo ir Amazonės departamentais) ir pietryčiuose – su Brazilija (Amazonės valstija). Administracinis centras – Ikitosas.

Istorija

Departamento teritorija nuo seno buvo gyvenama įvairių Amazonijos indėnų genčių. 1542 m. šią teritoriją pasiekė ispanų konkistadoras Fransiskas de Oreljana. Šie plotai buvo priskirti Peru vicekaralystei, Kito karališkajai audiencijai, o nuo 1563 m. tapo Naujosios Granados vicekaralystės dalimi. Tačiau faktiškai kolonizacija Lorete nevyko, čia veikė tik dominikonų ir pranciškonų misijos. 1802 m. buvo sudaryta Cheneral de Mainaso komendantūra ir vėl prijungta prie Peru vicekaralystės. 1866 m. suformuotas Loreto departamentas su sostine Mojobamboje. XIX a. pab. kilus kaučiuko bumui, prasidėjo krašto kolonizacija, buvo įkurtas Ikitoso miestas. 1897 m. nuo Loreto atskirtas San Martino departamentas, o sostinė perkelta į Ikitosą.

Geografija

Loreto departamentas apima didžiąją dalį Peru priklausančios Amazonijos. Būdingas paviršius – plokščia, džiunglėmis apaugusi Amazonės žemuma, tik pačiuose vakaruose dar siekia rytinės Andų pašlaitės, per kurias tekėdamos upės sudaro vaizdingus kanjonus (pvz., Pongo de Manseričė).

Amazonijos džiunglės Lorete

Svarbiausia upė – Amazonė. Taip pat teka daug kitų, itin vandeningų, jos baseino upių: Napas, Maranjonas, Nanajus, Ukajalis, Ualjaga, Žavari, Putumajas. Potvynių metu upės užlieja didelius plotus, susidaro laikinų ežerų, šlapynių, pelkių plotai.

Klimatas ekvatorinis, karštas ir drėgnas. Vidutinė oro temperatūra birželio-liepos mėnesiais būna tarp 17 ir 20 °C, o gruodžio–kovo laikotarpiu gali pakilti iki 36 °C. Krituliai dažni ištisus metus, ypač spalio–gegužės periodu. Vidutinis oro drėgnumas – 84 %.

Lorete įsteigta nemažai saugomų teritorijų – Žydrosios Kordiljeros nacionalinis draustinis, Aljpahuajo-Mišanos nacionalinis rezervatas, Pakajos-Samirijos nacionalinis rezervatas, Guepi saugoma sritis, Pukakuro saugoma sritis, Siera del Divisoro saugoma sritis.

Ekonomika

Loreto departamente išgaunama ~60 % visos Peru naftos. Taip pat vystoma medienos apdirbimo, popieriaus ir celiuliozės, maisto pramonė. Kertama mediena. Verčiamasi žvejyba, žemės ūkiu (vaisiai, cinamonas, ryžiai, manijokas), gyvulininkyste (zebu), aukso, kvarco, druskos gavyba. Vystomas turizmas.

Gyventojai

Kabaljakočios miestas

Loreto departamentas – rečiausiai apgyvendinta Peru teritorija. Dauguma gyventojų susitelkę prie didžiųjų upių. Be metisų ir baltųjų, departamente gyvena daug indėnų, dalis jų tebesilaiko labai izoliuotai. Svarbesnės indėnų tautos: šuarai, agvarunai, andoa, arabelai, borai, kapanavai, kandošiai, čajavitai, cheberai, kambebai, uitotai, ikitai, maichunai, majorunai, muničiai, okainai, sekojai, šipibai-konibai, tauširai, tikunai, urarinai, pirai, mančineriai, saparai ir kt.

Administracinis skirstymas

Loreto departamentas administraciškai padalintas į 7 provincijas (skliaustuose – administracinis centras).

1. Mainaso provincija (Ikitosas)
2. Aukštutinės Amazonės provincija (Jurimagvasas)
3. Datem del Maranjono provincija (San Lorensas)
4. Loreto provincija (Nauta)
5. Mariskal Ramon Kastilijos provincija (Kabaljokočia)
6. Putumajo provincija (San Antonijo del Estrečas)
7. Rekenos provincija (Rekena)
8. Ukajalio provincija (Kontamana)