Lisu

Lisu

Gyventojų skaičius	1 200 000
Populiacija šalyse	Kinija (635 000) Mianmaras (400 000) Tailandas (55 000) Indija
Kalba (-os)	lisu
Religijos	vietiniai tikėjimai, krikščionybė
Giminingos etninės grupės	dzingpo, lahu, akhai ir kt.

Lisu (savivardis: LI-SU, kin. 傈僳族, pinyin: Lìsù Zú marath. လီဆူလူမျိုး = Lishu) – viena iš 56 Kinijos etninių mažumų, turinti apie 1 200 000 iš kurių 635 tūkst. gyvena Kinijoje, vakarinėje Junano provincijos dalyje. Didelė diaspora gyvena gretimame Mianmare, taip pat Indijoje ir Tailande.

Priskiriama kačinų tautų grupei, todėl kultūriškai artima dzingpo, nu ir kitoms regiono tautoms. Savo kalba jie artimiausi i etninei grupe.

Lisu kalba priklauso kinų-tibetiečių kalbų šeimos tibetiečių-birmiečių kalbų pogrupiui. Naudojo 3 skirtingas rašymo formas, įskaitant ir paskutiniąją, sukurtą 1957 m. lotynų abėcėlės pagrindu, kuri yra plačiai naudojama šiuo metu.

Gyvenamas arealas

Tradicinė lisu teritorija yra šiaurinėje Baošanio prefektūroje bei pietinėje Nudziango lisu autonominėje prefektūroje. Lisu etninė grupė gyvena kalnuotoje vietovėje, išvagotoje upių. Teritorija apsupta Gaolingongo kalnų vakaruose ir Biluo kalnų rytuose, kurių kiekvieno aukštis ne mažesnis kaip 4 km virš jūros lygio. Nudziango ir Lancango upės teka per šią teritoriją, suformuodamos du didelius slėnius. Vidutinė metinė temperatūra upių slėniuose būna tarp 17 – 26 °C, o metinis kritulių kiekis 2500 mm.

Pagrindinės auginamos kultūros – kukurūzai, ryžiai, kviečiai, grikiai, sorgai ir pupos. Taip pat auginama pluoštinė bemerija ir cukranendrės. Didžioji dalis kalnų apaugusi tankiais miškais, pagarsėjusiais savo kiniškomis eglėmis. Be retų gyvūnų, miškuose auga daug gydomųjų žolelių. Lisu vietovėje taip pat gausu mineralinių ir vandens kurortų.

Istorija

Kinijos istoriniuose šaltiniuose įrašų apie Lisu galime aptikti jau nuo 685 mūsų eros metų, čia ji yra įvardijama kaip pietiniai Junano ir Sičiuano barbarai, kurių teritorija ribojasi su teritorija aplink Jusha upę vakariniame Junanyje. XVI a prasidėjo trys pagrindinės Lisu migracijos, po kurių jie galiausiai jie apsistojo Lancango ir Nujiango upių slėnuose ir susimaišė su Hanių, Bajų, Nu, Li, Naši žmonių bendruomenėmis.

Lisu migracija į Mianmarą, Tailandą ir Indiją prasidėjo XIX a ir yra siejama su prekyba opijumi ir blogėjančiais santykiais su Kinija.

Didžioji dalis Lisu istorijos apibrėžiama per santykius su Kinija. Šie tarpusavio santykiai apima puldinėjimus, karus, susipriešinimą, pavergimą, taip pat tarptautines santuokas ir mainus vaistažolėmis, elnio ragais, vašku ir miško gėrybėmis, kurias lisu keitė į druską, geležį ir maisto produktus iš Kinijos.

Kinijos imperijos dominavimas prieš lisu pasireiškė tuo, kad Kinijos valdžia lisu gyvenamose teritorijose turėjo savo vietininkus. Pagal lisu [legenda|legendą], lisu santykiai su Kinija prasidėjo po Didžiojo Potvynio prieš daugelį metų. Sprendžiant kas valdys žemes, lisu ir Kinijos vadovai sugalvojo testą – kiekvienas lyderis pasodins lazdą džiunglėse ir kurio lazda pražys pirma, tas ir valdys. Po sodinimo ceremonijos visi nuėjo gulti. Nesąžiningasis Kinijos lyderis atsikėlė pirmas ir, pamatęs, kad lisu lazda pražydo pirma sukeitė ją su savo.

Komunistinė Kinija įsteigė Mučiang Lisu autonominį regioną, panaikino vergiją ir uždraudė opiumo auginimą. Kinijos valdžia taip pat pastatė mokyklas ir ligonines, bandė įvesti kiniško stiliaus žemės ūkį, kuris šiame regione neprigijo.

Religija

Lisu religijai būdingas dvasių nuraminimas ir dviejų paskutiniųjų kartų velionių protėvių garbinimas. Norėdami užsitikrinti gerą sveikatą ir gerą derlių lisu žmonės stengiasi palaikyti gerus santykius su mirusiais protėviais ir aukštesnėmis dvasiomis. Bet kuris nusimanantis gali praktikuoti magiją, dažniausiai tai daroma naudojant kiaulės kepenis, vištų šlaunikaulius ar bambukų kauliukus.

Religija paprastai yra vyrų reikalas. Bet kuris vyras gali tapti šamanu, jei tik jis turi sugebėjimų kontaktuoti su mirusiaisiais protėviais ir kitomis dvasiomis, naudingomis gydant ligonius, ir jei jis išlaiko kitų šamanų paruoštą priėmimo į šamanus testą. Tapimas šamanu nesuteikia jokių išskirtinių galių, jam mokamas nedidelis atlygis. Kaimo kunigas, kuris išrenkamas pranašystės būdu, seka religinį kalendorių ir koordinuoja kaimo dvasios apeigas. Lisu laikosi 12 metų ciklo, panašiai kaip yra įprasta Kinijoje.

Kai žmogus miršta, tikima, kad jo dvasia potencialiai pavojinga būna trejus metus, po kurių ji kviečiama prie aukuro savo sūnaus namuose. Tokie aukurai įrengti prie daugelio namų, galinėje namo pusėje. Dvasios, kurios mirė neturėdamos vaikų ar mirė neįprasta mirtimi (nusižudė, buvo nužudytos ar per nelaimingą atsitikimą), gali užpulti žmones. Protėvių dvasios, kurios reguliariai apdovanojamos ryžių, alkoholinių gėrimų, vandens, smilkalų lazdelių ar ambrozijos aukomis, teikia žmonėms gerą sveikatą ir didelį derlių.

XX a. pradžioje kai kurie lisu žmonės priėmė krikščionybę. Kinijos valdžia krikščionybę pateikia kaip oficialią lisu religiją, nors tik 40–50 % Lisu, gyvenančių Kinijoje, yra krikščionys.

Kaimai ir namai

Lisu tradiciškai gyvena kaimuose, įsikūrusiuose 900–1800 metrų aukštyje. Toks aukštingumas puikiai tinka daržinių aguonų auginimui, kurios teikia didžiausią pelną. Lisu žmones dažniausiai gyvena kalnų šlaituose virš slėnių, kurie yra užimti žemumų gyventojų tokių kaip karenai, Hani, Yi, Akha ir kitų Kinijos mažumų. Lisu gyvenamosios teritorijos tankiai apaugusios tropiniais atogražų miškais.

Kaimai susideda iš 10 – 50 namų, kurie išsidėstę tik šiek tiek žemiau kalno viršūnės, apsupti miškų, netoli vandens šaltinio. Vanduo tiekiamas latakais, pagamintais iš bambuko stiebų, semiamas iš šulnių ar iš vandentiekio čiaupų. Artimiausiose nuokalnėse auginamos vaistažolės ir daržovės. Ryžiai ir kiti grūdai laikomi aruoduose, kurie yra pakelti nuo žemės narint apsaugoti grūdus nuo gyvūnų. Gyvuliai laikomi garduose šalia namo, kiaulėms dažniausiai leidžiama laisvai bėgioti.

Namai statomi ant žemės, turi medinį karkasą, skeltų bambukų sienas ir stogus, dengtus lapais ar žole. Dėžės, pripildytos žemių, tarnauja kaip židiniai maisto gaminimui. Namai, skirti kaimo dvasioms, statomi aukščiausioje kaimo vietoje, fasadine puse atsukti į artimiausią upelį.

Tradiciniai rūbai

Lisu drabužiai dažniausiai gaminami iš pačių austo audinio, tuo užsiima moterys. Moterys dėvi trumpus švarkelius, ilgus sijonus, kurie pasiūti iš šimtų skirtingų spalvų audinio juostelių, puoštų ornamentais, ir raudonus arba baltus karolius ant galvos, nešioja gražius spalvotus vėrinius ant kaklo.

Vyrai dėvi trumpus marškinius ir kelnes žemiau kelių. Kai kurie ryši juodus kaklaraiščius ir nešioja peilius aplink liemenį.

Lisu drabužiai vieni spalvingiausių visame pasaulyje. Jie mėgsta puoštis ypač per šventes kada turi progą pademonstruoti pačius gražiausius savo rūbus.

Šventės

Šventės ir atostogos nustatomos pagal mėnulio kalendorių, dažnai jų datos gali skirtis skirtinguose kaimuose. Svarbiausia šventė yra Naujieji metai pagal mėnulio kalendorių. Jų šventimas trunka kelias dienas, per kurias puotaujama, atliekami piršimosi ritualai, demonstruojami gražiausi drabužiai ir papuošalai. Surengiamos trys atsinaujinimo ceremonijos, skirtos apsivalyti nuo piktų, bloga linkinčių dvasių ir sukurti palankią aplinką gerosioms, saugančioms dvasioms.

Kita svarbi šventė yra Kardų Stulpo šventė, kuri rengiama aštuntą antro Mėnulio mėnesio dieną. Pastatomas 20 metrų stulpas į kurį susmaigstomi kardai ir taip padaromos kopėčios kuriomis lipa basi vyrai. Užlipę į viršūnę jie įsmeigia vėliavą ir iššauna fejerverką, susirinkusi minia ploja ir palaiko šūksmais. Šios šventės metu visi puošiasi šventiniais rūbais.

Per Fakelų šventę žmonės užsidega fakelus prie savo namų, susiburia aplink juos ir, kol fakelai dega, geria ryžių vyną.

Lisu santuoka ir šeima

Dauguma santuokų yra monogaminės. Už nuotaką reikia sumokėti nustatytą kainą ar padaryti paslaugą, jei jaunikio tėvai negali sumokėti. Jauniems žmonėms yra suteikta pasirinkimo laisvė renkantis savo partnerius, tačiau negalima tuoktis su artimais giminaičiais.

Prieš vestuves surengiama nuotakos rengimo ceremonija. Mergina pirmiausiai pasveikina vyresniuosius, o tada jos motina rengia ją savo pačios siūtu sijonu iš lininio audinio ir dainuoja: " brangi dukrele, šiandien tavo nepriklausomybės diena. Šiandien tu suaugai ir gali išskristi kaip laisvas paukštis." Po šios ceremonijos merginai leidžiama puoštis galvos ornamentais, nešioti auskarus, jai suteikiamos bendruomenės teisės.

Vestuvių ceremonija gana paprasta – dažniausiai tiesiog didelė šventė, po kurios pora dažniausiai apsigyvena su nuotakos šeima tol, kol jaunikis pastato namą. Į naują namą persikrausto pora kartu su jaunikio šeima ir gyvena visi kartu tol, kol jaunieji susilaukia vaikų ir pradeda savarankiškai tvarkytis savo namų ūkyje.

Jauniausias vaikas dažniausiai nepalieka tėvų namų, senatvėje juos prižiūri. Lisu šeimose mergaitės, sulaukusios 5 metų jau padeda namų ruošoje, o būdami 8 – 9 metų amžiaus vaikai pradeda dirbti laukuose ir rūpinasi jaunesniais broliais ir seserimis.

Maistas

Pagrindinis lisu maistas gaminamas iš kukurūzų ir grikių, taip pat vartoja mėsą. Žinomiausias ir mėgstamiausias jų patiekalas – keptas paršiukas, kuris gaminamas mažą paršiuką kepant ant laužo. Jis būna rausvas ir traškus išorėje, bet švelnus viduje. Tai labai populiarus patiekalas, patiekiamas norint pamaloninti svečius. Lisu žmonės taip pat mėgsta gerti pačių pagamintą vyną, kurį du žmones geria dalindamiesi viena taure, būdami labai arti vienas kito. Taip parodomas aukščiausias etiketas ir namų šeimininkų artumas svečiams.

Medicina

Lisu medicinoje naudoja daug įvairių vaistažolių. Žmones tiki, kad liga yra disharmonijos tarp sergančiojo ir dvasių pasaulio simptomas, todėl žmogui susirgus kviečiamas šamanas. Būdamas transe jis suranda dvasią, atsakingą už ligą, o ligonio šeima surengia apeigas, skirtas dvasios permaldavimui, kurių metu aukojama kiaulė ar višta (kurią po to suvalgo sergantysis su savo giminaičiais).

Nuorodos

http://traditions.cultural-china.com/en/115Traditions3548.html Archyvuota kopija 2009-06-24 iš Wayback Machine projekto.
http://factsanddetails.com/china.php?itemid=183&catid=5&subcatid=31 Archyvuota kopija 2010-12-15 iš Wayback Machine projekto.
http://www.msdchina.org/userfiles/file/pdf/Lisu.pdf Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
http://www.cctv.com/english/special/ethnicich/20090807/103243.shtml
http://www.travelchinaguide.com/intro/nationality/lisu/
http://www.china.org.cn/e-groups/shaoshu/shao-2-lisu.htm
http://lisuhilltribe.com/culture.htm Archyvuota kopija 2009-12-09 iš Wayback Machine projekto.