Pereiti prie turinio

Kylis

Koordinatės: 54°20′0″ š. pl. 10°08′0″ r. ilg. / 54.33333°š. pl. 10.13333°r. ilg. / 54.33333; 10.13333 (Kylis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kylis
vok. Kiel
            
Kylio centras iš oro
Kylis
Kylis
54°20′0″ š. pl. 10°08′0″ r. ilg. / 54.33333°š. pl. 10.13333°r. ilg. / 54.33333; 10.13333 (Kylis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Šlėzvigas-Holšteinas Šlėzvigas-Holšteinas
Įkūrimo data XIII a.
Gyventojų (2021[1]) 246 243
Plotas 119 km²
Tankumas (2021[1]) 2 069 žm./km²
Pašto kodas 24103–24159
Tinklalapis www.kiel.de
Vikiteka Kylis
Kirčiavimas Kýlis

Kylis (vok. Kiel) – miestas Vokietijoje, Šlėzvigo-Holšteino žemės sostinė. Vienas svarbiausių Vokietijos uostamiesčių: uostas prie Baltijos jūros Kylio įlankos bei Kylio kanalo.[2] Mieste aktyvi tarptautinė prekyba laivais, veikia Kylio universitetas. Išvystyta laivyba, elektrotechnikos, mechanikos, laivų statybos, chemijos, tekstilės, žvejybos pramonės.

Veikia pasaulio ekonomikos, jūrininkystės, pedagogikos ir daug kitų mokslinio tyrimo institutų, universiteto ir kitos bibliotekos, dramos, operos teatrai, miesto muziejus, skansenas, laivininkystės ir kiti muziejai, jūrų akvariumas, meno galerija, planetariumas, seniausias Vokietijoje botanikos sodas.

Kylį dar XIII a. įkūrė Holšteino grafas Adolfas IV fon Šauenburgas, tikėjęs, kad miestas taps svarbiu prekybiniu centru. Tačiau šiandieninis miestas neišlaikė Viduramžių dvasios, nes jį ištiko panašus kaip ir Drezdeno likimas – Kylis buvo sugriautas iki pamatų.

Kylio uostas
Kylio opera ir rotušė

1242 m. vietovei suteikiamos miesto teisės, o už kelių dešimtmečių Kylis tampa vienu iš Hanzos miestų. XVII a. Holšteino-Gotorfo hercogas Christianas Albrechtas įkuria universitetą. XIX a., kai į Kylį buvo perkeltas Prūsijos laivynas, miestas ima sparčiai augti, tampa pagrindine karine-jūrine Vokietijos baze Baltijos jūroje. Tuo metu buvo atidarytas ir Šiaurės-Baltijos jūros kanalas. Miestas tapo vienu stambiausių karinės pramonės centrų ir išlaikė šį vardą iki XX a. antrosios pusės.

Per Antrąjį pasaulinį karą iš Klaipėdos į Kylį evakuota Lindenau laivų statykla, pokaryje atnaujinusi veiklą.

Veikia sporto ir pramogų arena Sparkassen‑Arena (13 500 žiūrovų vietų, pastatyta 1952 m.). Nuo 1882 m. vyksta kasmetinė Kylio regata. Per 1936 m. (Berlyne) ir 1972 m. (Miunchene) vasaros olimpines žaidynes Kylyje vyko olimpinės regatos.[3]

  1. GERMANY: States and Major Cities, citypopulation.de
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 209
  3. Kylis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006