Korsika ir Sardinija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Korsika ir Sardinija
lot. CORSICA ET SARDINIA

←

237 m. pr. m. e. – III a.

→

Valstybė

Romos imperija

Diecezija (nuo IV a.)

Italija Suburbikarija diecezija

Administracinis centras

Nora, Kaljaris

Korsika ir Sardinija – Romos provincija, susidėjusi iš Korsikos ir Sardinijos salų. Įkurta 231 m. pr. m. e. Sostinė – Nora, vėliau Kaljaris.

Kartagina, pralaimėjusi Pirmąjį Pūnų karą, įsivėlė į Samdinių karą, sukilo atlyginimų negavę samdiniai. Samdiniams Afrikos žemyne pralaimint Sardinijos saloje įsitvirtinę samdiniai kreipėsi į Romą pagalbos. Iš pradžių Roma nepriėmė pasiūlymo, paleido kartaginiečių belaisvius ir uždraudė prekiauti su samdiniais. Tačiau netrukus Roma paskelbė, kad Kartagina užpuldinėja jos prekybinius laivus ir pasinaudodama šiuo, greičiausiai išgalvotu, pretekstu, 238–237 m. pr. m. e. užėmė salas. Išsekinta karų Kartagina negalėjo pasipriešinti ir perleido jas Romai.

Provincija buvo įkurta 231 m. pr. m. e., numalšinus sukilimus. Salos priklausė Romai beveik 7 amžius. Pakrantės buvo romanizuotos palyginus lengvai, bet vidinės salų teritorijos priešinosi dar ilgai. Sukilimai baigėsi tik po šimto metų.

Sardinija, kartu su Sicilija, buvo vienas pagrindinių Romos grūdų šaltinių, kol šio vaidmens neperėmė Egiptas. Salos netiesiogiai prisidėjo prie respublikos žlugimo, jos buvo grūdų šaltinis pilietiniuose karuose kovojusioms Sulos ir Cezario kariuomenėms.

Provincija buvo tremties vieta, čia buvo išsiųstas Seneka, taip pat čia buvo siunčiami žydai ir krikščionys.