Pereiti prie turinio

Keredigionas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Keredigionas
val. Sir Ceredigion
angl. Ceredigion
Valstybė Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Šalis Velsas Velsas
Administracinis centras Aberaironas
Gyventojų (2011 m.) 75 900
Plotas 1 783 km²
Tankumas (2011 m.) 43 žm./km²
ISO 3166-2 GB-CGN
Vikiteka KeredigionasVikiteka

Keredigionas (val. Sir Ceredigion; angl. Ceredigion) – sritis bei buvusi karalystė vidurio vakarų Velse. Teritorija, kuri prieš tai vadinta Kardiganšyru (val. Sir Aberteifi), buvo įkurta 1282 m. Kaip sritis sudaryta 1996 m. bei pervadinta į dabartinį pavadinimą.[1] Dabartinės grafystės sienos daugmaž atitinka istorinės grafystės ribas.

1282 m. Eduardas I užėmė Velsą ir padalino jo teritoriją į sritis. Kardigano pavadinimas buvo suanglintas.

Keredigionas vakaruose ribojasi su Kardigano įlanka, šiaurėje su Gvinedu, rytuose su Poviu, pietuose su Karmartenšyru ir pietvakariuose su Pembrukšyru. Srities plotas – 1795 km². 2011 m. duomenimis, srityje gyveno 75 900 gyventojų. Antra pagal retumą apgyvendintų Velso sričių.

Aberistvitas ir Kardiganas yra didžiausi srities miestai.

Kambrijos kalnai apima rytinę srities dalį. Šis didžiulis plotas formuoja dalį Velso dykumos. Pietuose ir vakaruose paviršius labiau plokščias. Aukščiausias taškas – Plynlimono kalnas, iškilęs 752 m. Nuo šio kalno šlaitų prasideda tokios upės kaip Severnas, Vajus, Dulas, Lifnantas ir Reidolas.

Turizmas, žemės ūkis, ūkininkavimas kalvotose vietovėse yra svarbiausia pramonė. Srityje yra du universitetai. Velso nacionalinė biblioteka įkurta 1907 m.

Sritis neturi didelių komercinių sričių. Artimiausi didesni miestai nutolę nuo Aberistvito: Svonsis (121 km į pietus), Šrousberis (122 km į rytus), esantis Šropšyro grafystėje, Anglijoje ir Reksamas (132 km į šiaurės rytus). Sostinė Kardifas yra daugiau kaip 160 km nuo daugelio srities taškų.

Keredigionas yra ketvirtas pagal gyventojų, kalbančių valų kalba, skaičių. 2001 m. duomenimis, 61 % srities gyventojų kalbėjo velsietiškai. Tik Gvinede, Anglesio saloje ir Karmartenšyre buvo daugiau kalbančių valų kalba.[2]