Pereiti prie turinio

Kazimieras Gečys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kazimieras Gečys (lenk. Kazimierz Gieczys, 1900 m. vasario 22 d. Miškiniai prie Molėtų1986 m. liepos 15 d. Balstogė) – Lietuvos katalikų kunigas, istorikas, teologijos (1935 m.) ir filosofijos daktaras.

1925 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją, kartu ir Vilniaus universitetą. Lenkiškos Vilniaus arkivyskupijos vadovybės būdavo skiriamas į atokias parapijas vikaru, retkarčiais – klebonu ir tikybos mokytoju. Jo tarnybos sąraše: Daugėliškis, Pružanai, Zietela, Švenčionys, Vidžiai, Lyda, Balstogė, Valkaviskas, Senieji Trakai, Naujoji Vilnia. Dėl dažno kilnojimo išvyko į Didžiąją Britaniją, 1938-1939 m. Mančesterio lietuvių kolonijos kunigas. Nuo 1949 m. gyveno JAV. 1951 m. baigė politinius mokslus Fordhamo universitete (Niujorkas), filosofijos daktaras. 1957-1967 m. šio universiteto dėstytojas. Kunigavo Putnamo lietuvių parapijoje, nuo 1970 m. – Balstogėje, pakeltas prelatu.

Mokslinė veikla

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Knyga „Blaivybės brolijos Žemaičių vyskupijoje 1858-1864 m.“ iki šiol yra išsamiausias darbas apie blaivybės sąjūdį. Pažymėjo vyskupo M. Valančiaus reikšmę, sąjūdį siejo su valstiečių tapimu moderniosios lietuvių tautos nariais.[1]

  • Blaivybės brolijos Žemaičių vyskupijoje 1858–1864 m. (Bractwa trzeźwości w diecezji żmudzkiej w latach 1858-1864) 1935 m.
  • Katalikiškoji Lietuva, 1946 m.
  • Lietuvių priešinimosi teutonų agresijai septyni šimtmečiai (Seven Centuries of Lithuanian Resistance to Teutonic Agression), 1946 m.
  • Pagrindinės sovietinių piliečių teisės (The Fundamental Rights of the Soviet Citizen).
  1. Vytautas MerkysKazimieras Gečys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 472 psl.