Kamoja
| Kamoja | |
|---|---|
 Kamoja ties Kėkštais
| |
| Ilgis | 51,4 km |
| Baseino plotas | 346,2 km² |
| Vidutinis debitas | 2,5 m³/s |
| Ištakos | Kamojų apylinkės |
| Žiotys | Birvėta |
| Šalys | Baltarusija, Lietuva |
 Vikiteka |
Kamoja |
Kamoja (bltr. Камайка) – upė rytų Lietuvoje ir Baltarusijoje; Birvėtos (Dauguvos baseinas) dešinysis intakas.
Prasideda Baltarusijos Pastovių rajone, Kamojų apylinkėse, Kamojų miške, altitudė 212 m. Teka į vakarus, prateka Kamojų ežerą, vėliau į šiaurę, per Didįjį ir Mažąjį Surviliškio ežerus (altitudė 160,4 m), kerta geležinkelį Lentupis – Pastovys ir pagal jį iki Adutiškio pagal sieną su Lietuva. Toliau 28 km teka Švenčionių ir Ignalinos rajonų teritorija, prateka Svirkų ežerą (altitudė 126,8 m). Įteka į Birvėtą 18 km nuo jos žiočių, prie Kėkštų kaimo, 1,5 km nuo Didžiasalio. [1]
Intakai – Lazdauja (kairysis), [2]Lyguma (dešinysis).
_(2).jpg)
Upės ilgis 51 km (28 km Lietuvoje), baseino plotas 346 km², iš jų Lietuvoje – 112 km². Aukštupyje vagos plotis 5-6 m, gylis 0,8-1,2 m. Nuo Adutiškio iki Svirkų ežero vaga reguliuota, plotis 6-16 m, gylis 1-3 m. Vidutinis nuolydis aukštupyje 7,50 m/km, vidutinis nuolydis 1,24 m/km. Srovės greitis 0,1 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 2,8 m³/s.
Gyvenvietės prie Kamojos: Kamojai, Tranševičiai, Mėgūnai, Surviliškiai, Diaugūnai, Adutiškis, Linkonys, Ramoniūnai, Vileitai, Galatilčiai, Mociškė, Antanai, Medinos, Kudabiškė, Kurtiškė, Kėkštai.
Upėvardis kildinamas nuo žodžio kamas („gumulas, gurvuolis“, seniau, matyt, ir „kemsas, kupstas“).[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kamoja. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 279 psl.
- ↑ Kamoja. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 197
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 144