Kamberlando plynaukštė

Kamberlando plynaukštė (angl. Cumberland Plateau) – plynaukštė Jungtinėse Amerikos Valstijose, toliausiai į vakarus nutolusi Apalačų kalnų dalis. Driekiasi 725 km į pietvakarius – nuo Vakarų Virdžinijos pietų iki šiaurės Alabamos. Plotis 65–80 km. Plynaukštė tęsiasi tarp Apalačų kalnagūbrių ir slėnių dalies rytuose bei kalvotų lygumų vakaruose. Šiaurėje susilieja su Aleganio plynaukšte, pietuose – su Pakrantės lyguma.^[1]

Plynaukštę vagoja Kamberlando ir Kentukio aukštupiai bei Tenesio intakai. Pagrindiniai masyvai – Kamberlando, Paino, Lukauto ir Sando kalnai, Kamberlando tarpeklis ir Voldeno kalnagūbris.^[1]

Aukščiausia ir kalnuočiausia plynaukštės dalis yra rytuose – driekiasi 225 km per rytų Kentukį ir šiaurės rytų Tenesį. Šis kraštas paprastai vadinamas Kamberlando kalnais ir iškyla iki 1263 m (Didysis Juodasis kalnas). Plynaukštėje yra akmens anglies, klinčių, smulkaus smiltainio telkinių. Šlaitai daug kur apaugę vešliais spygliuočių miškais (didelė jų dalis saugoma Danielio Būno ir Džefersono nacionaliniuose miškuose Kentukyje). Dėl kalnuoto paviršiaus dalyje Kentukio ir Tenesio vienų yra izoliuotų gyvenviečių, kurių gyventojai verčiasi žemės ūkiu.^[1]

Kamberlando tarpeklis turi svarbią reikšmę JAV istorijoje – pro jį kėlėsi į vakarus naujakuriai, jis turėjo strateginę reikšmę per JAV pilietinį karą. Dabar čia įsteigtas Kamberlando tarpeklio nacionalinis istorinis parkas.^[1]