Junkers R 42
| Junkers R 42 / JuG-1 | |
| |
| Junkers R 42, žurnalas L'Aéronautique, 1926 m. spalis | |
| Tipas | Bombonešis |
|---|---|
| Gamintojas | AB Flygindustri (Junkers Swerige),  |
| Gamybos metai | 1926-1927 |
| Pirmas skrydis | 1926 |
| Pradėtas naudoti | 1926 |
| Pagaminta vnt. | 23 |
Junkers R 42 – XX a. trečiame dešimtmetyje Vokietijoje, apeinant Versalio sutarties apribojimus, sukurta modelio Junkers K 30 modifikacija, SSRS skirtas trimotoris bombonešis, ketvirtame dešimmetyje SSRS naudotas kaip civilinis keleivinis lėktuvas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]R 42 buvo karinė civilinio keleivinio lėktuvo Junkers G 24 versija. Į tai nurodė ir orlaivio indeksas – „42“ yra „24“ anagrama.
R 42 buvo skirtas naudoti kai universalus bombonešis, taip pat pritaikomas naktiniam bombardavimui, aerofotografijai. Standartinė komplektacija numatė radijo apararto įrengimą. Vietoje važiuoklės buvo galima montuoti vandens plūdes arba slides.
Versalio sutarties sąlygos numatė, kad Vokietijoje kariniai lėktuvai negali būti nei statomi, nei bandomi. R 42 buvo pastatytas „Junkers“ filiale Linham mieste (Pietų Švedija). Konstrukciškai tai buvo pilnai metalinis žemasparnis monoplanas su tradicine fiksuota važiuokle, iš esmės identiškas Junkers K 30. Orlaivis buvo kuriamas eksportui į Sovietų Sąjungą.
Iš viso į Filų mieste netoli Maskvos įsikūrusią bendrą SSRS ir „Junkers“ valstybinę aviacijos gamyklą Nr. 7 (dabar valstybinis Chruniščevo kosminis mokslinis-gamybinis centras, rus. Государственный космический научно-производственный центр (ГКНПЦ) имени М. В. Хру́ничева) 1926–1927 m. buvo pristatyti 23 šio modelio orlaiviai. Filuose juose buvo sumontuojama ginkluotė – ant Skarfo žiedų kabinos priekyje ir gale montuojami du kulkosvaidžiai, dar vienas buvo įrengiamas po fiuzeliažu esančiame išleidžiamame 360 laipsnių kampu besisukinėjusiame bokšte. Ginkluotė buvo įsigijama Nyderlanduose.
Sovietų Sąjungoje šie lėktuvai gavo pavadinimą JuG-1. Šis indeksas buvo naudojamas ir po 1931 m., kai šie lėktuvai buvo demilitarizuoti ir perduoti valstybinėms aviakompanijoms, kurios dar keletą metų juos naudojo krovinių ir keleivių pervežimui. Keleivinė lėktuvo versija buvo skirta pervežti 9 keleivius.
Operatoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- DVRA karinės oro pajėgos (rus. Военно-Воздушные Силы РККА)
- DVRA karinis jūrų laivynas (rus. Авиация военно-морского флота РККА)
- Aeroflot
- Dobroliot
Techniniai duomenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Rodiklis | Vertė | |
|---|---|---|
| Įgula | 1 pilotas, 2-3 šauliai | |
| Ilgis | 15,30 m | |
| Sparno mojis | 29,50 m | |
| Aukštis | 4,80 m | |
| Sparnų plotas | 94,60 m² | |
| Masė | tuščio | 4320 kg |
| kilimo | 6780 kg | |
| Jėgainė | 3 × i6 tipo varikliai Junkers L 5, po 280 AG (210 kW) | |
| Greitis | maksimalus | 175 km/val |
| kreiserinis | 155 km/val | |
| Skrydžio lubos | 3000 m | |
| Ginkluotė | kulkosvaidžiai | 3: iš jų 2 – ant Skarfo žiedų, 1 – apatiniame šaulio bokšte |
| bombos | iki 1000 kg ant išorinių laikiklių | |
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- (DE) Alexandrow, Andrei, Petrow, Gennadi: Die deutschen Flugzeuge in russischen und sowjetischen Diensten. Band 1: 1914–1951. Flugzeug Publikations GmbH, ISBN 3-927132-43-8.
- (EN) Busch-Hewera, Michael, Junkers K 30
- (DE) Junkers R 42 svetainėje Junkers.de Archyvuota kopija 2017-12-09 iš Wayback Machine projekto.
- (DE) Wilfried Kopenhagen: Sowjetische Bombenflugzeuge. Transpress, Berlin 1989, ISBN 3-344-00391-7.
- (DE) Sobolew, Dimitri Alexejewitsch: Deutsche Spuren in der sowjetischen Luftfahrtgeschichte. Mittler, Hamburg, Berlin, Bonn 2000, ISBN 3-8132-0675-0.