Jadvyga

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Jadvyga
Lenkijos karalienė

Anžu dinastija


Gimė	1373 m. spalio 3 d. Buda
Mirė	1399 m. liepos 17 d. (25 metai) Krokuva
Palaidotas (-a)	Vavelio katedra
Tėvas	Liudvikas I
Motina	Elžbieta Kotromanič
Sutuoktinis (-ė)	Jogaila
Vaikai	Elžbieta
Lenkijos karalienė
Valdė	1384 m. - 1399 m. (~15 metų)
Pirmtakas	Liudvikas I Vengras
Įpėdinis	Jogaila

Vikiteka	Jadvyga

Jadvyga I de Anžu (lenk. Jadwiga Andegaweńska; 1373 m. spalio 3 d. – 1399 m. liepos 17 d. Krokuvoje) – Lenkijos karalienė; Lenkijos, Vengrijos ir Kroatijos karaliaus Liudviko I iš Anžu dinastijos (šalutinė Kapetingų šaka) ir Elžbietos Kotromanič (Bosnijos bano Stepano II Kotromaničiaus ir Elžbietos ir Kujavijos dukters) duktė.

Po tėvo mirties 1382 m. paveldėjo Lenkijos sostą, o jos sesuo Marija – Vengrijos karūną. 1997 m. paskelbta šventąja, laikoma karalienių ir suvienytos Europos patrone.

Jadvyga kaip ir jos sesuo neturėjo pilnametystės sulaukusių vaikų. Vokiškai ji vadinama Hedwig, vengriškai – Hedvig, lotyniškai – Hedvigis.

Vaikystė

Jadvyga buvo jauniausia Liudviko I ir Elžbietos duktė. Jadvygos motina ir senelė (Liudviko motina) buvo kilusios iš Piastų dinastijos. Būsimoji karalienė užaugo rūmuose Vengrijoje, Budoje ir Višegrade. 1378 m. ji buvo sužadėta su Habsburgų giminės atstovu ir apie metus praleido Vienoje. 1364 m. Jadvygos tėvas Liudvikas buvo sutaręs su Šventosios Romos imperatoriumi Karoliu IV sutuokti savo būsimus vaikus: Karolio sūnus, būsimasis imperatorius Zigmantas, buvo dar vaikas sutuoktas su Liudviko dukterimi, būsimąja karaliene Marija. Liudvikas ketino palikti Lenkijos karalystę Marijai, o Jadvygą palikti valdyti Vengrijoje.

Jadvyga buvo išsilavinusi, poliglotė (kalbėjo lotyniškai, vengriškai, kroatiškai, lenkiškai, vokiškai), domėjosi daile, muzika, mokslu, rūmų gyvenimu. Ji pagarsėjo dievobaimingumu ir šventųjų Marijos, Martos, Brigitos ir savo vardo šventosios – Andechso Hedvigos – garbinimu.

Valdymas

Iki 1370 m. Lenkiją valdė Piastų dinastija. Jos paskutinis karalius nepaliko sūnaus, o vaikaičiai buvo laikomi netinkamais arba per jaunais. Todėl jis nusprendė, kad sostą paveldės jo sesuo Elžbieta ir jos sūnus (Liudvikas I, Vengrija). Liudvikas buvo paskelbtas karaliumi, o Elžbieta praktiškai valdė iki savo mirties 1380 m.

1382 m. mirus Liudvikui, Vengrijos ir Lenkijos sostą turėjo paveldėti jo vyriausia duktė, 12 metų Marija (regentė buvo motina). Tačiau prieš 14-metį Marijos sužadėtinį, vėlesnįjį Šventosios Romos imperijos imperatorių Zigmantą Liuksemburgietį, kilo didelis Mažosios Lenkijos magnatų pasipriešinimas, jie nenorėjo išsaugoti asmeninės unijos su Vengrija ar pripažinti Marijos sužadėtinio regentu. Todėl naująja monarche buvo išrinkta Marijos jaunesnioji sesuo devynmetė Jadvyga, o Marija tapo Vengrijos karaliene. Po dvejų metų derybų su Jadvygos motina ir pilietinio karo vienuolikmetė Jadvyga pagaliau atvyko į Krokuvą ir 1384 m. buvo karūnuota Lenkijos karaliumi (Hedvig Rex Poloniæ, o ne Hedvig Regina Poloniæ). Vyriškas titulas reiškė, kad ji buvo savarankiška monarchė, o ne monarcho sutuoktinė.

Lenkijos didikų pastangomis ankstesnės Jadvygos sužadėtuvės su hercogu Vilhelmu Habsburgu buvo nutrauktos. 1385 m. atvykęs senasis sužadėtinis buvo išvarytas ir vėliau vedė Jadvygos pusseserę. Lenkijos didikai siekė sudaryti Jadvygos santuoką su Jogaila. Santuoką ir uniją paskatino bendri interesai nukreipti prieš Ordiną, kuris tuo metu pasiekė savo galios viršūnę. Ordino ekspansija grėsė ne tik pagoniškai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, bet ir krikščioniškajai Lenkijai. 1308 m. Ordinas aneksavo Pomerelijos kunigaikštystę. Taip Ordinas atkirto lenkams prekybinį kelią, o tai 1330 m. net sukėlė karą tarp Lenkijos ir Ordino.

1385 m. Jogaila pasirašė Krėvos uniją, kuria įsipareigojo priimti krikščionybę, ir, vedęs Jadvygą bei tapęs Lenkijos karaliumi, prijungti Lietuvą prie Lenkijos. 1386 m. vasario 18 d. Krokuvoje susituokė su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jogaila. Jogaila buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi, tačiau Jadvyga išlaikė savo karališkas teises.

Realios valdžios Jadvyga, tikriausiai, turėjo mažai, tačiau ji aktyviai dalyvavo karalystės politiniame, diplomatiniame, kultūriniame gyvenime.

1399 m. birželio 22 d. Jadvyga pagimdė dukterį Elžbietą Bonifaciją, tačiau po mėnesio ir ji, ir kūdikis mirė. Abi buvo palaidotos Vavelio katedroje. Jadvygos mirtis sumenkino Jogailos kaip Lenkijos karaliaus įtaką, tačiau jis liko soste dar 35-erius metus, iki mirties. Iš Jogailos valdžią perėmė jo sūnūs iš paskutinės santuokos, nesusiję su ankstesniais Lenkijos valdovais.

Jadvyga kaip šventoji

Nuo pat savo mirties Jadvyga buvo daugelio laikoma šventąja. Atsirado daug legendų apie stebuklus, žymiausi jų – apie Jadvygos kryžių ir Jadvygos pėdą. Jadvyga dažnai melsdavosi priešais didelį juodą krucifiksą Vavelio katedroje. Kartą jai besimeldžiant Kristus nuo kryžiaus jai prakalbo. Šis kryžius vis dar kaba savo vietoje. Kitoje legendoje pasakojama, kad Jadvyga davė vargšui mūrininkui, prašančiam pagalbos, papuošalą nuo savo kojos. Karalienei išėjus, mūrininkas pastebėjo jos pėdos įspaudą savo grindyse, nors šios buvo sustingusios dar prieš jai ateinant. Jadvygos kojos įspaudą galima pamatyti vienoje Krokuvos bažnyčių.

Jadvygos kūnas buvo ekshumuotas mažiausiai tris kartus. XVII amžiuje ji ekshumuota, kai šalia jos kapo buvo rengiamas vyskupo sarkofagas. 1887 m. Jadvyga vėl ekshumuota: buvo rastas visas skeletas, mantija ir galvos apdangalas. Janas Matejko pasidarė Jadvygos kaukolės eskizą, kuriuo vėliau naudojosi tapydamas jos portretą. Jadvygos kapas dar sykį atvertas 1949 m. liepos 12 d. Karalienė perlaidota balto marmuro sarkofage.

1979 m. birželio 8 d. prie Jadvygos sarkofago meldėsi popiežius Jonas Paulius II. Jadvyga beatifikuota 1986 m. rugpjūčio 8 d., o 1997 m. birželio 8 d. kanonizuota.