Pereiti prie turinio

Izostazija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Izostazija (graik. izo + stasis – būklė) – žemės plutos ir mantijos masių pusiausvyros būsena; procesas, kuriantis gravitacinę litosferos ir astenosferos pusiausvyrą. Litosfera tartum plūduriuoja plastiškoje astenosferoje pagal Archimedo dėsnį. Kuo storesnė arba kuo tankesnė žemės pluta, tuo jos apačia giliau panirusi į plastinį substratą (dėl to kalnai paprastai turi „šaknis“). Žemės plutos svyravimai dėl ledynų dangos kilimo yra izostazinio pobūdžio (jie dar vadinami glacioizostazija). Judriose žemės plutos zonose yra izostazinių anomalijų. Izostazinės jėgos paprastai riboja tektoninių judesių smarkumą ir atstato pusiausvyrą.