Ivanas Vygovskis
.png)
Ivanas Estafjevičius Vygovskis (kartais Ostafjevičius[1]; ukr. Іван Остафiйович Виговський; mirė 1664 m.) − Ukrainos karinis veikėjas[2], Ukrainos etmonas nuo 1657 iki 1659 metų, generalinis raštininkas (1648−1657), Kijevo bajoras.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ivanas Vygovskis gimė XVII a. Kijevo vaivadijoje, Gogolevo kaime. Jis kilo iš Ukrainos stačiatikių bajorų Vygovskių giminės, minimos nuo 1511 m.
Mokslo metai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aie busimo etmono jaunystę beveik niekas nežinoma. Jis gavo gera išsilavinimą, galimai Kijevo-Bratsko kolegiume, valdė bažnytinę slavų, lenkų, lotynų kalbas, buvo patyręs kaligrafas.
Santuokos ir šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XVII amžiaus 20-tų metų pabaigoje pirmą kartą vedė, apie tą santuoką beveik nieko nežinoma. Nuo tos santuokos turėjo dukterį Marjaną, kuri ištekėjo už Rusijos stačiatikių bajoro Michailo Gunaševskio − garsios Lvovo kronikos autoriaus, kuris tarnavo Generalinėje kanceliarijoje per Nacionalinio išsivadavimo karo metus, vykdė Bogdano Chmelnickio diplomatines misijas. Tapęs našliu Vygovskis vedė antrą kartą 1656 m. Eleną Stetkevič − Rusios bajoro, Naugarduko kašteliono Bogdano Stetkevičiaus dukterį — kuris turėjo dvaro žemių Oršos paviete. Per savo uošvį Vygovskis įėjo į giminystės ryšius su eile žymių ATR rusų ir lenkų kunigaikščių ir bajorų giminėmis, pavyzdžiui, su kunigaikščiais Solomireckiais.
Žinoma, kas Ivano Vygovskio seserį vedė kazokų pulkininkas Povilas Teteria.
Tarnyba ATR armijoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savo karinę karjerą pradėjo „draugu“ ATR armijoje. Karaliaus Vladislovo Vazos valdymo (1632−1648 m.) metu Vygovskis pasižymėjo kovoje prieš turkų-totorių agresiją.
1638 metais jis tapo raštininku prie Jackaus Šemberko. Tada gi Vygovskis susipažino ir įstojo į artimą kontaktą su Bogdanu CVhmelnicku − tuometiniu Zaporožės armijos generaliniu raštininku.
Vygovskis iš pradžių buvo armijoje, vadovaujamoje Stepono Potockio, dalyvavo Geltonųjų vandenų mūšyje. Lemiamu mūšio metu netoli Knižų Bairakų (1648 m. gegužės 16 d.) jis kovėsi narsiai, bet pateko į nelaisvę. Tris kartus jis bandė bėgti, bet nevykusiai, ir tada jį prikaustė grandinėmis prie patrankos. Belaisvį išgelbėjo Bogdanas Chmelnickis, kuris išpirko jį iš chano Islamo III Girėjaus už arklį. Tada Vygovskis prisiekė ištikimybei etmonui ir ištikimai jam tarnauti.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Энциклопедический словарь 1953 г.
- ↑ ВЫГО́ВСКИЙ Archyvuota kopija 2019-09-13 iš Wayback Machine projekto.//БРЭ
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Полководці Війська Запорізького: Історичні портрети \ Редкол: В.Смолій (відп.ред) та ін. – Київ.: Вид.дім «KM Academia», 1998 – Кн. 1. – 400 с. (ukr)
- Т. Г. Таирова-Яковлева Иван Выговский // Единорогъ. Материалы по военной истории Восточной Европы эпохи Средних веков и Раннего Нового времени, вып.1, М., 2009
- Архив Юго-Западной России том 1., часть 4., с.49 «Даниил Выговский, полковник Быховский, женат на Елене, дочери Богдана Хмельницкого, брат гетмана Ивана Остафьевича».
