Ičkerijos čečėnų respublika
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Noxçiyn Pachhalkh Noxçiyçö Нохчийн Пачхьалкх Нохчийчоь Чеченская Республика Ичкерия Ičkerijos Čečėnų Respublika | |||||
Tremtyje nuo 2000 | |||||
| |||||
| |||||
Devizas Laisvė arba mirtis! (Marşo ya joƶalla) | |||||
Sostinė | Džocharas | ||||
Valdymo forma | Respublika | ||||
Prezidentas | |||||
1991 – 1996 | Džocharas Dudajevas | ||||
1996-1997 | Zelimchanas Jandarbijevas | ||||
1997-2005 | Aslanas Maschadovas | ||||
2005-2006 | Abdulas Galimas Sadulajevas | ||||
Doku Umarovas | |||||
Pirmininkas tremtyje | |||||
2007 – | Achmedas Zakajevas | ||||
Era | Belovežo susitarimas | ||||
- Nepriklausomybė | 1991 m., 1991 | ||||
- Rusijos invazija | 2000 m. | ||||
Valiuta | Rublis |
Ičkerijos čečėnų Respublika (čeč. lot. Noxçiyn Pachhalkh Noxçiyçö; čeč. krlc. Нохчийн Пачхьалкх Нохчийчоь; rus. Чече́нская Респу́блика Ичке́рия) – de facto likviduota nepriklausomybės nuo Rusijos siekusi valstybė.
Žlugus Sovietų Sąjungai, Čečėnijoje veikiantis demokratinis judėjimas (Sąjūdžio atitikmuo) perėmė valdžią. Vėliau buvo surengti demokratiniai prezidento ir parlamento rinkimai. Patvirtinta šalies Ičkerijos Konstitucija Ičkerijos čečėnų respubliką.
Po pirmojo Čečėnijos karo, kurį Rusijos federalinės pajėgos pralaimėjo, nuo 1996 iki 1999 m. valstybė buvo nepriklausoma, bet nepripažinta. Po Antrojo Čečėnijos karo respublika buvo galutinai likviduota.
Žmogaus teisių pažeidimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kai Čečėnija buvo de facto nepriklausoma valstybė, joje vyko daugybiniai žmogaus teisių pažeidimai. Žudynės, grobimai ir prekyba žmonėmis tapo įprastu reiškiniu. Per savaitę įvykdavo 60-70 nusikaltimų, iš kurių 8-10 žmogžudysčių. Respublikos vadovybė ir karinis režimas buvo susiję su šiais nusikaltimais. Vėliau paaiškėjo, kad tuo užsiimdavo Rusijos specialiųjų tarnybų agentai. Didžiausi nusikaltėliai prasidėjus antrajam Čečėnijos karui iš karto perėjo į Rusijos pusę ir gavo aukštus postus.
Po kelių namų sprogdinimų 1999 m., Rusija prisidengdama kova su teroru užpuolė Čečėniją. Sprogimų kaltininkai taip ir nebuvo surasti. Tiesa, vieno sprogimo pavyko išvengti Riazanės gyventojams pastebėjus FSB agentus minuojant namą.
Vykstant karo veiksmams žmogaus teisių pažeidimai tęsėsi. Juos vykdė abi konflikto pusės – Rusija ir Čečėnija.
Čečėnijos-Rusijos konfliktas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tarptautiniai santykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Laikotarpiu nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. iki pat 2000 m. Čečėnija priklausė Pasaulinei valstybingumo siekiančių tautų organizacijai, tačiau egzistavimo laikotarpiu buvo de jure pripažinta vos dviejų valstybių. 1993 m. Čečėnijos nepriklausomybę pripažino Gruzija.[1] Vykstant Antrajam Čečėnijos karui valstybę pripažino ir Talibano valdomas Afganistanas.[2]
Čečėnijos kova už nepriklausomybę sulaukė nemažai palaikymo Baltijos šalyse ir Lenkijoje, tačiau pati Ičkerijos čečėnų respublika niekuomet nebuvo oficialiai pripažinta nė vienos valstybių. Lietuvoje atidarytas ir veikia Čečėnijos informacijos centras. Vienintelis Estijos parlamentas buvo nubalsavęs už šalies nepriklausomybės pripažinimą, tačiau spaudžiant Rusijai ir Rusijai draugingų ES valstybių savo pripažinimo neįvykdė.[3]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „in 1993, ex-President of Georgia Zviad Gamsakhurdia recognized Chechnya's independence.“. Suarchyvuotas originalas 2013-08-21.
- ↑ Abdullaev, Nabi (14 December 2001). „Are Chechens in Afghanistan?“. The Moscow Times. Suarchyvuotas originalas 7 August 2009.
- ↑ Kari Takamaa and Martti Koskenneimi. The Finnish Yearbook of International Law. p. 147