Hirošimos taikos memorialas

Hirošimos taikos memorialas
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Japonija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	vi
Nuoroda	775
Regionas**	Azija
Įrašymo istorija
Įrašas	1996 (20 sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Hirošimos taikos memorialas (jap. 原爆ドーム = genbaku dōmu; dar dažnai vadinamas Atominės bombos kupolu) – viena iš Hirošimos (Japonija) memorialinio parko dalių. Tai vienintelis pastatas, kuris išliko nesugriuvęs 1945 m. rugpjūčio 6 d. ryte įvykusio atominio sprogimo hipocentre. 1966 m. jį nuspręsta išsaugoti neribotam laikui kaip memorialą 140 000 tuo metu žuvusių žmonių. 1996 m. pastatas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suprojektuotas čekų architekto Jan Letzel. Baigtas 1915 m. balandį ir pavadintas Hirošimos prefektūros prekybos paroda (HMI). 1921 m. pavadinimas buvo pakeistas į Hirošimos prefektūros produktų parodų salė, o 1933 m. į Hirošimos prefektūros pramonės skatinimo salė.

1945 m. rugpjūčio 6 dieną pirmoji prieš žmones panaudota atominė bomba sprogo virš šio pastato stogo (tikrasis hipocentras buvo už 160 metrų ir 580 metrų aukštyje). Iš pradžių planuota kupolą nugriauti kartu su kitais griuvėsiais, bet kadangi jis buvo beveik sveikas, griovimo planai buvo atidėti. Kai miestas aplink pastatą buvo atstatytas, dalis vietinių gyventojų vis dar norėjo kupolą nugriauti, bet jis buvo išsaugotas kaip memorialas.

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salė nuo Motoyasu tilto pusės (nuotrauka daryta maždaug 1921–33 m.).
Fotografuota nuo pietvakarių pusės.
Memorialas nuo Aioi tilto.
Sugadintas kupolas
Kupolas su lentele.
Memorialas seniau ir dabar.

180° Hirošimos taikos memorialo parko vaizdas.

34°23′44″ š. pl. 132°27′13″ r. ilg. / 34.39556°š. pl. 132.45361°r. ilg. / 34.39556; 132.45361

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Japonijoje

Šiaurės ir rytų	Širakamio kalnai (1993) · Istoriniai kaimai Širakava ir Gokajama (1995) · Niko šventvietės ir šventyklos (1999) · Širetokas (2005) · Ogasavaros salos (2011) · Fudži kalnas, šventa vieta ir meninio įkvėpimo šaltinis (2013) · Tomiokos šilko fabrikas ir susiję vietos (2014) · Meidži pramoninės revoliucijos vietovės: geležis ir plienas, laivų statyba ir anglies kasyba (2015) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (Nacionalinis Vakarų meno muziejus) (2016, kartu su 6 kitom valstybėmis) · Džiomono kultūros vietovės šiaurinėje Japonijoje (2021) · Sado salos aukso kasyklos (2024)	Japonijos vėliava

Vidurio	Budistų paminklai Horiūdži teritorijoje (1993) · Senojo Kioto istoriniai paminklai (Kiotas, Udžis, Ocu) (1994) · Istoriniai senosios Naros paminklai (1998) · Ki kalno šventvietės ir piligrimų keliai (2004) · Modzu-Furuiči pilkapių grupė (2019)

Vakarų ir pietų	Himedžio (Baltojo garnio) pilis (1993) · Jakušima (1993) · Hirošimos taikos memorialas (1996) · Icukušimos šintoistų maldykla (1996) · Gusuku vietovės ir kita Riūkiū karalystės nuosavybė (2000) · Ivami Gindzano sidabro kasykla ir kultūrinis kraštovaizdis (2004) · Hiraidzumis – šventyklos, sodai ir archeologinės vietos, vaizduojančios budistų Tyrąją žemę (2011) · Šventoji Okinošimos sala ir susijusios vietos Munakatos regione (2017) · Slaptųjų krikščionių vietovės Nagasakio regione (2018) · Amami Ošima, Tokunošima, šiaurinė Okinava ir Iriomotė (2021)

Nematerialusis	Nogaku teatras (2008) · Ningio džioruri bunraku lėlių teatras (2008) · Kabukio teatras (2008) · Akiu-no taue šokis (2009) · Daimokutate (2009) · Dainičido bugaku (2009) · Gagaku (2009) · Hajačinės kagura (2009) · Odžija-čidžimis, Ečigo džiofu: bemerijos pluošto technologijos Uonumos regione, Niigatos prefektūroje (2009) · Noto pusiasalio aenokoto (2009) · Tradiciniai ainų šokiai (2009) · Kumiodoris, tadicinis Okinavos muzikinis teatras (2010) · Jūki-cumugi, šilko audinių gamybos technika (2010) · Mibu-no hana taue, ryžių sodinimo ritualas Mibu vietovėje, Hirošimoje (2011) · Sada šinno, šventasis šokis Sados maldykloje, Šimanėje (2011) · Nači dengaku, religinis menas atliekamas Načio ugnies šventėje (2012) · Washoku, tradicinė japonų maisto kultūra, ypač Naujų metų švenčių metu (2013) · Washi, tradicinio japoniško rankų darbo popieriaus amatas (2009/2014) · Šventės su šventiniais vežimais (2009/2016) · Raihošin, kaukėtų dievybių pasirodymai (2009/2018) · Tradiciniai įgūdžiai, technikos ir žinios skirtos Japonijos medinės architektūros išsaugojimui (2020) · Furyu odori – ritualiniai šokiai, persmelkti žmonių vilčių ir maldų (2009/2022)