Goslaras – Vikipedija

Goslaras vok. Goslar

Miesto panorama

Goslaras 51°54′26″ š. pl. 10°25′48″ r. ilg. / 51.90722°š. pl. 10.43000°r. ilg. / 51.90722; 10.43000 (Goslaras)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Vokietija
Žemė	Žemutinė Saksonija

Įkūrimo data	922 m.

Gyventojų (2017)	51 128
Plotas	163,71 km²
Tankumas (2017)	312 žm./km²
Altitudė	255 m

Pašto kodas	38640, 38642, 38644
Tel. kodas	05321, 05325
Tinklalapis	www.goslar.de
Vikiteka	Goslaras

Kirčiavimas	Gòslaras ^[1]

UNESCO	(angl.) (pranc.): 623

Goslaras (vok. Goslar) – istorinis Vokietijos miestas Žemutinėje Saksonijoje, 40 km į pietus nuo Braunšveigo, 70 km į pietryčius nuo Hanoverio, įsikūręs Harco kalnų šiaurės vakarų pakraštyje. Goslaras – rajono centras, 2017 m. jame buvo 51,1 tūkst. gyventojų.

Šiandien Goslaras – eilinis provincijos miestas. XI–XIII a. jame gyvavo didžiausia ir svarbiausia vokiečių imperatorių rezidencija – kaizerpfalcas. Šalia, Ramelsbergo kalne, yra kasyklos, kuriose daugiau kaip 1000 metų buvo kasamas sidabras ir kiti metalai. 1992 m. Goslaro senamiestis ir Ramelsbergo kasyklos buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Goslaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 922 m., kai karalius Henrikas I Paukštininkas Ramelsbergo prieigose įkūrė gyvenvietę. Goslaras ėmė augti pradėjus kasti anglį ir varį. Valdant imperatoriui Henrikui II centru tampa imperatorių viduramžių pilis, vėliau prie Henriko II pastatyta Dievo motinos koplyčia, neišlikusi XXI a. Valdant imperatoriui Henrikui III ir jo žmonai Agnesai prasidėjo miesto klestėjimas. Būtent šiuo laikotarpiu baigiami statyti ar pastatomi daugelis naujų akmens ir mūro pastatų, pvz., užbaigti imperatoriaus rūmai – kaizerpfalcas, pastatyta Goslaro katedra.

1081–1802 m. Goslaras turėjo laisvojo imperijos miesto statusą. Per Napoleono karus buvo aneksuotas Prūsijos.

Žinomi žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė imperatorius Henrikas IV (1050–1106) – Šventosios Romos imperijos imperatorius
Palaidotas Heincas Guderianas (1888–1954) – vermachto generolas

Senamiestis
Senoji architektūra
Kaizerpfalcas
Paminklai
Fontanas

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ http://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/goslaras

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Goslaras – kelionių gidai, susiję su straipsniu

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Vokietijoje

Šlėzvigas-Holšteinas Hamburgas ir Meklenburgas-Pomeranija	Hanzos sąjungos miestas Liubekas (1987) · Štralzundo ir Vismaro istoriniai miestai (2002) · Vatų jūra (2009, kartu su Nyderlandais ir Danija) · Špaiherštatas ir Kontorhauzo rajonas su Čilihauzu (2015) · Archeologiniai pasienio kompleksai Hedebiu ir Danevirkė (2018) · Romos imperijos ribos, Žemutinės Germanijos limai (2021, kartu su Nyderlandais) · Šverino rezidencinis ansamblis (2024)	Vokietijos vėliava

Žemutinė Saksonija ir Brėmenas	Hildesheimo Švč. Marijos katedra ir Hildesheimo Šv. Mykolo bažnyčia (1985) · Ramelsbergo kasyklos, Goslaro istorinis miestas ir Aukštutinio Harco vandentvarkos sistema (1992) · ~~Dresdeno Elbės slėnis~~ (2004-2009) · Brėmeno rotušė ir Brėmeno Rolandas (2004) · Alfeldo Fagus gamykla (2011)

Brandenburgas, Berlynas ir Saksonija	Berlyno ir Potsdamo rūmai bei parkai (1990) · Muziejų sala Berlyne (1999) · Muskau parkas/Mužakovo parkas (2004, kartu su Lenkija) · Berlyno modernistinių namų kompleksas (2008) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2011, kartu su 19 kitų valstybių) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016、kartu su 6 kitom valstybėmis)

Saksonija-Anhaltas ir Tiuringija	Kvedlinburgo senamiestis, bažnyčia ir pilis (1994) · Bauhauso objektai Veimare ir Desau (1996) · Eislėbeno ir Vitenbergo liuteronų paminklai (1996) · Klasikinis Veimaras (1998) · Vartburgo pilis (1999) · Desau-Verlico sodų karalija (2000) · Naumburgo katedra (2018) · Viduramžių žydų paveldas Erfurte (2023)

Šiaurės Reinas-Vestfalija ir Hesenas	Acheno katedra (1978) · Augustusburgo ir Falkenlusto rūmai Briūlyje (1984) · Loršo abatija ir koplyčia (1991) · Kelno katedra (1995) · Meselio fosilijų radimvietė (1995) · Romos imperijos sienos: Adriano siena, Antonino siena, Limes Germanicus (2005, kartu su UK) · Vilhelmshėhės parkas (2013) · Karolingų Vestvorkas ir Korvėjaus civitas (2014)· Mathildenhöhe Darmštate (2021)

Reino kraštas-Pfalcas ir Saras	Špejerio katedra (1981) · Tryro Romėnų paminklai, Šv. Petro katedra ir Dievo Motinos bažnyčia (1986) · Fiolkingeno metalurgijos gamykla (1994) · Colferaino anglies kasyklų industrinis kompleksas (2001) · Aukštutinis Reino vidurupio slėnis (2002)· ShUM miestai Špejeris, Vormsas ir Maincas (2021)

Bavarija	Viurcburgo rūmai su sodais ir rūmų aikšte (1981) · Vyso piligrimų bažnyčia (1983) · Bambergo miestas (1993) · Regensburgo senamiestis su štatamhofu (2006) · Priešistoriniai Alpių namai ant polių (2011, kartu su penkiomis kitomis valstybėmis) · Markgrafo operos teatras Bairoite (2012) · Augsburgo vandens tiekimo sistema (2019) · Romos imperijos ribos, Dunojaus limai (2021, kartu su Austrija ir Slovakija)

Badenas-Viurtembergas	Maulbrono vienuolyno kompleksas (1993) · Vienuoliškoji Reichenau sala (2000) · Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas (2017) · Didieji Europos SPA miestai (Baden Badenas, Bad Emsas, Bad Kisingenas) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis)

Nematerialusis	Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2016, kartu su 17 kitų valstybių) · Idėja ir praktika organizuoti bendrus poreikius kooperatyvuose (2016) · Vargonų gamyba ir muzika (2017) · Europos indigo dažyba (2018, kartu su kitomis keturiomis valstybėmis) · Katedrų statymo talkos Europoje, arba Bauhütten: žinios, jų perdavimas, žinių ir inovacijų vystymas) (2020, kartu su kitomis keturiomis valstybėmis)