Gododinas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Yr Hen Ogledd 'Senoji Šiaurė'. Šiaurinės Britanijos iki anglosaksų ir škotų užkariavimo žemėlapis. Pažymėtos Gododino žemės.

Gododinas (angl. Gododdin) – buvusi britų (viena iš keltų grupių) karalystė dabartinėse šiaurės rytų Anglijoje ir pietryčių Škotijoje, egzistavusi po romėnų pasitraukimo iš Didžiosios Britanijos.

Gododinas buvo teritorijoje, žinomoje kaip Hen Ogledd 'Senoji Šiaurė'. Pavadinimas Gododdin yra šiuolaikinis valų kalbos žodis, kilęs iš senosios valų kalbos žodžio Guotodin iš brit. Votadini, minimo lotyniškuose raštuose ir reiškusio votadinius.

Karalystė

Gododino karalystės ribos nėra žinomos. Spėjama, kad ji driekėsi nuo Stirlingo apylinkių iki Bryneicho (Bernicijos), apėmė dabartinius Lotianą ir Bordersą (Škotų Sienos) (Rytų Škotija). Vakaruose ribojosi su britų Stratklaido karalyste (Kingdom of Strathclyde), o šiaurėje – su piktų žemėmis.

Manoma, kad vietiniai karaliai gyveno tiek Traprain Law, tiek Din Eidyne (Din Eidyn; Edinburgas) ir galbūt dar Din Bere (Din Baer; Danbaras).

Po romėnų atsitraukimo 410 m. Koilas Henas (Coel Hen), kuris, Dž. Moriso (John Morris) manymu, galėjo būti paskutinis Romos palaikomas britų kunigaikštis (Dux Brittanniarum), galėjo užimti šiaurinę sostinę Eburaką (Eburacum; dabar Jorkas) ir tapti valdovu, kuris atitiko Šiaurės Britanijos (čia Britanija neapima piktų žemių) aukštąjį karalių. Jis valdė buvusias šiaurines provincijas, galbūt apėmė ir votadinių žemes. Vėlėsnėje poezijoje šis rajonas žinomas kaip Hen Ogledd 'Senoji Šiaurė'. Manoma, kad po jo mirties šis valstybinis darinys ėmė skilti į dalis. Apie 470 m. dauguma votadinių žemių tapo Gododino karalyste, o pietinės žemės tarp Tvydo upės (Tweed) ir Tyso upės (Tees) (maždaug atitinkančios dabartinius Nortumberlandą ir Daremą) sudarė Bryneicho karalystę.

Vėlesnė istorija

VI a. į Bryneichą įsiveržė anglai ir, užėmę jį, padarė Bernicijos karalyste. Po to anglai toliau brovėsi į šiaurę. Apie 600 m. 300 Gododino karių krito Catraeth mūšyje (manoma, ties Catterick Šiaurės Jorkšyre). Tai aprašyta britų poeto Aneirino poemoje „Y Gododdin“.

638 m. Din Eidyną (Edinburgą) apsiautė anglai ir, atrodo, užėmė jį, nes maždaug tuo metu Gododiną užvaldė Bernicija. Ar ankstesnieji vietiniai gyventojai buvo išstumti, ar asimiliuoti, nėra žinoma. Bernicija tapo Nortumbrija, o 954 m. buvo užimta danų karalystės Jorviko (Jorkas). Netrukus po to žemės buvo prijungtos prie vieningos Anglijos, o 1018 m. Škotijos karalius Malkolmas II kraštą iki Tvydo upės prijungė prie Škotijos.