Pereiti prie turinio

Erto e Kasas

Koordinatės: 46°17′00″ š. pl. 12°22′00″ r. ilg. / 46.28333°š. pl. 12.36667°r. ilg. / 46.28333; 12.36667 (Erto e Kasas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Erto e Kasas
it. Erto e Casso
Erto centras
Erto e Kasas
Erto e Kasas
46°17′00″ š. pl. 12°22′00″ r. ilg. / 46.28333°š. pl. 12.36667°r. ilg. / 46.28333; 12.36667 (Erto e Kasas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Italijos vėliava Italija
Regionas Friulis-Venecija Džulija Friulis–Venecija Džulija
Provincija Pordenonės provincija
Meras Antonio Carrara
Gyventojų (2020) 370
Plotas 52,3 km²
Tankumas (2020) 7 žm./km²
Altitudė 775 m
Pašto kodas 33080
Tinklalapis Oficiali svetainė
Miesto globėjas (-ai) šv. Baltramiejus,
šv. Gervazas,
šv. Protasijus

Erto e Kasas (vietine friulų tarme Nert e Cas, it. Erto e Casso) – komuna Pordenonės provincijoje, Friulio–Venecijos Džulijos regione, Italijoje. Komuna išsidėsčiusi apytiksliai už 130 km į šiaurės vakarus nuo Triesto ir maždaug už 40 km į šiaurės vakarus nuo Pordenonės.

Komuna sudaryta iš Erto (komunos centras, daugiau kaip 300 gyventojų),[1] Kaso (apie 30 gyventojų)[2] ir keleto mažesnių kaimų: Kavalės, Kol dela Ruavos, Forkai, Lirono, Pinedos, San Martino ir Val del Ponto.

Erte kalbama idiomu, kuris priskiriamas ladynų, friulų arba venetų kalbai (vieningos nuomonės dėl jo priklausymo vienai ar kitai kalbai nėra), o Kaso tarmė laikoma venetiška.[3][4]

Rašyniuose šaltiniuose Ertas pirmą kartą paminėtas VIII a., Kasas – 1332 m.

Erto bažnyčios varpinė

1963 m. spalio 9 d. Vajonto slėnyje griuvo užtvanka ir vandens srautai bei nuošliaužos nusinešė beveik 2000 žmonių gyvybes, Piavos slėnyje sunaikino penkis kaimus, tačiau Erto e Kasas nukentėjo nežymiai.[5]

Komunoje gyvena 370 žmonių (2020 m. gruodžio 31 d. duomenys).[6] Globėjai – apaštalas Baltramiejus, šv. Gervazas ir šv. Protasijus, jų dienos švenčiamos birželio 21 ir 22 d.

  1. Informacija apie Ertą tinklalapyje italia.indettaglio.it, Nuoroda tikrinta 2021-10-14
  2. Informacija apie Kasą tinklalapyje italia.indettaglio.it, Nuoroda tikrinta 2021-10-14
  3. Sergio De Filippo, La storia di Erto, su erto.it, 2003.
  4. Antonio Devetag, Friuli Venezia Giulia. Dalle Alpi all’Adriatico. Arte, natura, enogastronomia, Milano, Touring Editore, 2004, pp. 168–169.
  5. Informacija apie Vajonto katastrofą, Nuoroda tikrinta 2021-10-14
  6. Dato Istat[neveikianti nuoroda] – Popolazione residente al 31 dicembre 2020 (dato provvisorio).