Donna Strickland – Vikipedija

Dona Teo Strikland angl. Dona Theo Strickland

D. T. Strikland 2018 m.
Gimė	1959 m. gegužės 27 d. (65 metai) Guelfas, Ontarijas, Kanada

Sritis	fizika

Alma mater	Makmasterio universitetas (1981)
Žinomas (-a) už	lazerių tyrimus

Žymūs apdovanojimai
Nobelio fizikos premija (2018)

Vikiteka	Donna Strickland

Dona Teo Strikland (angl. Dona Theo Strickland; g. 1950 m. gegužės 27 d.) – kanadiečių fizikė, didelio intensyvumo ultratrumpųjų impulsų lazerių srities pradininkė. Pastaraisiais metais buvo Voterlu universiteto Kanadoje profesorė.^[1]^[2]

1981 m. baigė inžinerinės fizikos studijas Makmasterio universitete Hamiltone (Ontarijas). 1989 m. apsigynė daktaro laipsnį Ročesterio universitete, kur jos moksliniu vadovu buvo profesorius Žeraras Muru.

1988–1991 m. dirbo Kanados nacionalinėje tyrimų tarnyboje, 1991–1992 m. – Livermore (Kalifornija, JAV), Lorenso nacionalinės laboratorijos lazerių skyriuje. 1992 m. prisijungė Prinstono universitete prie Fotonikos ir optoelektroninių medžiagų pažangiųjų technologijų centro tyrėjų. Nuo 1997 m. dirbo Voterlu universitete.^[2]

1985 m. kartu su Ž. Muru išvystė technologiją, leidusią sukurti labai didelio intensyvumo ultratrumpųjų impulsų lazerius. Šie lazeriai pradėti taikyti pramonėje, medžiagų tikslių pjovimų srityje. Taip pat naudojami medicinoje, ypač akių chirurgijoje.^[2]

2018 m. kartu su Ž. Muru pelnė Nobelio fizikos premiją už faziškai moduliuotų (čirpuotų) šviesos impulsų stiprinimo technologiją (CPA).^[2]^[3] 2018 m. ji buvo įtraukta į BBC 100 įtakingiausių moterų sąrašą.^[4] Jos vardu įsteigta Kanados gamtos mokslų ir inžinerinių tyrimų tarybos premija.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ „Donna Strickland“. University of Waterloo. 2018-10-02. Nuoroda tikrinta 2018-10-02.
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 Donna Theo Strickland. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
↑ Sample, Ian; Davis, Nicola (2018-10-02). „Physics Nobel prize won by Arthur Ashkin, Gérard Mourou and Donna Strickland“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2018-10-04.
↑ „BBC 100 Women 2018: Who is on the list?“. BBC News. 2018-11-19. Nuoroda tikrinta 2019-07-23.

Ž • A • R Nobelio premijos laureatai fizikoje

1901–1925	Rentgenas (1901) • Lorencas / Zėmanas (1902) • Bekerelis / P. Kiuri / M. Kiuri (1903) • Reilėjus (1904) • Lenardas (1905) • Dž. Dž. Tomsonas (1906) • Maikelsonas (1907) • Lipmanas (1908) • Markonis / Braunas (1909) • van der Valsas (1910) • Vynas (1911) • Dalenas (1912) • Kamerlingas Onesas (1913) • Laue (1914) • W. L. Bragas / W. H. Bragas (1915) • Barklas (1917) • Plankas (1918) • Starkas (1919) • Guillaume (1920) • Einšteinas (1921) • N. Boras (1922) • Milikanas (1923) • M. Siegbanas (1924) • Frankas / Hercas (1925)

1926–1950	Perinas (1926) • Komptonas / C. Vilsonas (1927) • O. Ričardsonas (1928) • De Broilis (1929) • Ramanas (1930) • Heizenbergas (1932) • Šriodingeris / Dirakas (1933) • Čadvikas (1935) • Hesas / C. D. Andersonas (1936) • Deivisonas / G. P. Tomsonas (1937) • Fermi (1938) • Lorencas (1939) • Šternas (1943) • Rabi (1944) • Paulis (1945) • Bridgmanas (1946) • Apletonas (1947) • Blaketas (1948) • Jukava (1949) • Povelas (1950)

1951–1975	Kokroftas / Voltonas (1951) • Blochas / Purcelis (1952) • Zernike (1953) • Bornas / Botė (1954) • Lambas / Kušas (1955) • Šoklis / Bardinas / Brateinas (1956) • Jangas / T. D. Li (1957) • Čerenkovas / Frankas / Tamas (1958) • Segras / Čamberlainas (1959) • Glazeris (1960) • Hofstadteris / Miosbaueris (1961) • Landau (1962) • Vigneris / Gepert‑Majer / Jensenas (1963) • Taunsas / Basovas / Prokorovas (1964) • Tomonaga / Švingeris / Feinmanas (1965) • Kastleris (1966) • Bėtė (1967) • Alvaresas (1968) • Gelmanas (1969) • Alfvenas / Nylas (1970) • Gaboras (1971) • Bardinas / Kuperis / Šryferis (1972) • Esaki / Giaveris / Džosepsonas (1973) • Railis / Hevišas (1974) • O. Boras / Motelsonas / Rainvoteris (1975)

1976–2000	Richteris / Tingas (1976) • P. W. Andersonas / Motas / Van Vlekas (1977) • Kapitsa / Penziasas / R. Vilsonas (1978) • Glašovas / Salamas / Veinbergas (1979) • Kroninas / Fitčas (1980) • Blumbergenas / Šavlojus / K. Zygbanas (1981) • K. Vilsonas (1982) • Čandrasekaras / Fauleris (1983) • Rubija / van der Mejeris (1984) • von Klicingas (1985) • Ruskas / Biningas / Roreris (1986) • Bednorcas / Miuleris (1987) • Ledermanas / Švarcas / Šteinbergeris (1988) • Ramzis / Demeltas / Paulis (1989) • Frydmanas / Kendalis / R. Teiloras (1990) • de Genas (1991) • Šarpakas (1992) • Hulse / J. Teiloras (1993) • Brokhausas / Šulis (1994) • Perlas / Reinas (1995) • D. Li / Osherufas / R. Ričardsonas (1996) • Ču / Kohenas-Tanudži / Filipsas (1997) • Loglinas / Štiormeris / Tsui (1998) • 't Huftas / Veltmanas (1999) • Alferovas / Kriomeis / Kilbis (2000)

2001–dabar	Kornelis / Ketlerlis / Vymanas (2001) • Deivisas / Košiba / Džiakonis (2002) • Abrikosovas / Ginzburgas / Legetas (2003) • Grosas / Politceris / Wilcekas (2004) • Glauberis / Halas / Henšas (2005) • Materis / Smutas (2006) • Fertas / Griunbergas (2007) • Nambu / Kobajašis / Masukava (2008) • Kao / Boilis / Smitas (2009) • Geimas / Novoselovas (2010) • Perlmuteris / Rysas / Šmitas (2011) • Vinelandas / Harošis (2012) • Englertas / Higsas (2013) • Akasakis / Amano / Nakamura (2014) • Kadžita / Makdonaldas (2015) • Tulesas / Holdeinas / Kosterlicas (2016) • Vaisas / Tornas / Berišas (2017) • Aškinas / Muru / Striklend (2018) • Pyblsas / Majoras / Kelo (2019) • Penrouzas / Genzelis / Gez (2020) • Manabė / Haselmanas / Parizis (2021) • Aspė / Klauzeris / Ceilingeris (2022) • Liuiljė / Krausas / Agostinis (2023)