Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Latviška daržinė
Daržinė (dar vadinama pūnė, stoginė) – XVI–XVII a. pastatas gyvuliams, šienui, javams, pelams, šiaudams, linams, žemės ūkio padargams laikyti, o nuo XVIII a. naudojama pašarams ir pakratams krauti. Primityviausia daržinė (vad. bragas) – stogas, iškeltas ant keturių rąstinių stulpų. Sudėtingesnės daržinės būna su sienom, statytomis iš rąstų, lentų. Įprastą daržinę sudaro viena patalpa, su viena anga į ją patekti, kartais pakraigėje būdavo įrengiama dar viena anga. Dvaro daržinės būdavo didesnės, su šalinėmis. XVIII–XIX a. daržinės būdavo jungiamos su kluonu ar tvartu. Vėliau neretai kaip daržinė tarnaudavo tvartų pastogės[1].
.jpg)
