Pereiti prie turinio

Ceris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Ceris (Ce)
Periodinė grupė

Lantanidai

Atomo numeris 58
Išvaizda

sibabro baltumo metalas

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

140,115 а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

183 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

534,4 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

4f1 5d1 6s²

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

165 pm

Jono spindulys

103,4 pm

Elektroneigiamumas

1,12 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

Ce←Ce3+ -2,34V

Oksidacijos laipsniai

4, 3

Termodinaminės savybės
Tankis

6,78 g/cm³

Šiluminė talpa

26,94 J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

11,3 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

798 K

Lydymosi šiluma

5,46 kJ/mol

Virimo temperatūra

3433 K

Garavimo šiluma

398 kJ/mol

Molinis tūris

20,7 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

kubinė, tūriškai centruota

Gardelės periodas

5,160 Å

Ceris – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Ce (lot. cerium), eilės numeris 58. Tai labai retas metalas, randamas kai kuriuose mineraluose (pvz., monacite).[1]

Ceris

Ceris yra sidabrinės (pilkos) spalvos metalas, priklausantis lantanoidų grupei. Šaltame vandenyje lėtai, šiltame – greitai oksiduojasi. Tai labai aktyvus metalas, ore greitai tamsėja, šildomas lengvai reaguoja su deguonimi, sudarydamas cerio oksidą (CeO2), smulkios dalelės ore savaime užsiliepsnoja. Reaguoja su halogenais, o šildomas – su vandeniliu, siera, anglimi, fosforu, azotu ir kitais elementais. Su dauguma metalų sudaro lydinius (pvz., CeAl, CeMg3, CeCu ir kt.). Šiam elementui būdingas fizikinių savybių (tankio, virimo bei lydymosi temperatūros, specifinės garavimo šilumos) antrinis periodiškumas. Lengvai reaguoja su rūgštimis. Šarmuose netirpsta.

Šis metalas pritaikomas metalurgijoje – kaip pagerinantis metalo lydinių mechanines savybes, dėl vertingų dielektrinių bei puslaidininkinių savybių naudojamas radiotechnikoje ir elektronikoje, atominėje energetikoje.

Šį cheminį elementą 1803 m. atrado švedų ir vokiečių mokslininkai W. Von Hisinger, J. Berzelius, M. Klaproth. Cerio pavadinimas kilęs iš nykštukinės planetos Cereros pavadinimo, atrasto dvejais metais anksčiau nei atrastas šis elementas.

  1. Danutė Ona Kimtienė. Ceris (Cerium. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 773 psl.