Bielskas
- Kitos reikšmės – Bielskas (reikšmės).
Bielskas lenk. Bielsk Podlaski | |
---|---|
Bielsko rotušė | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Palenkės vaivadija |
Apskritis | Bielsko apskritis |
Gyventojų | 26 493 |
Plotas | 26,88 km² |
Tankumas | 986 žm./km² |
Pašto kodas | 17-100 iki 17-102 |
Tinklalapis | www.bielsk-podlaski.pl/ |
Vikiteka | Bielskas |
Biẽlskas [1] (arba Palénkės Biẽlskas, lenk. Bielsk Podlaski) – miestas ir miesto tipo valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Bielsko apskrityje. Miestas įsikūręs Bielsko lygumoje, per miestą teka Bialos upė. Mieste yra Bielsk Podlaski geležinkelio stotis. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW689.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki XV a.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[2][3] Jau II a. prieš mūsų erą šioje vietovėje buvo žmonių gyvenvietė. XI a. įkurta Bielsko Šv. Mergelės Marijos Gimimo parapija. Manoma, kad miestas buvo įkurtas XII a., kai šios vietovės priklausė Kijevo Rusios valstybei. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietė paminėta 1253 metais. 1264 m. šiose vietovėse įvyko mūšis tarp jotvingių ir Mazovijos karevių. 1273 m. gyvenvietę užėmė Lietuvos Didysis kunigaikštis Traidenis. Apie 1320 m. gyvenvietė tapo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės dalimi. 1379 m. gyvenvietę buvo užėmęs Kryžiuočių ordinas. 1382 m. Mazovijos kunigaikštis Janušas I Senasis pasinaudodamas Lietuvos pilietiniu karu užėmė šią gyvenvietę. 1390 m. karalius Jogaila suteikė gyvenvietę Janušui I Senajam.
XV a.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1410 m. gyvenvietę vėl buvo užpuolę kryžiuočiai. 1412 m. lapkričio 26 d. gyvenvietėje lankėsi karalius Jogaila. Būdama ant Krokuvos-Gardino kelio gyvenvietė vis sparčiau plėtėsi. 1430 m. įkurta Bielsko Mergelės Marijos ir Šv. Mykolo parapija. 1440 m. gyvenvietė atiteko kunigaikščiui Boleslavui IV Varšuviečiui. 1440 m. birželio mėnesį gyvenvietėje apsilankė karalius Kazimieras Jogailaitis ir jo 2,000 žmonių palyda. 1486 m. lapkričio 26 d. gyvenvietėje lankėsi karalius Kazimieras Jogailaitis. 1487 m. gyvenvietėje apsigyveno pirmieji žydai. 1495 m. lapkričio 18 d. karalius Aleksandras Jogailaitis suteikė gyvenvietei Magdeburgo teises ir Bielsko miesto herbą. 1496 m. rugsėjo 28 d. grįždamas iš Vilniaus mieste apsilankė karalius Aleksandras Jogailaitis.
XVI a.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[4][5] XVI a. įkurta Bielsko Šv. Arkangelo Mykolo parapija ir pastatyta Bielsko Šv. Mergelės Marijos Gimimo cerkvė. 1505 m. lapkričio 14 d. mieste lankėsi karalius Aleksandras Jogailaitis. 1506 m. gruodžio 20 d. ir 1509 m. vasario 22-25 d. mieste lankėsi karalius Žygimantas Senasis. 1516 m. įkurta mėsininkų gildija. 1542 m. pastatyta sinagoga. 1549 m. įsikūrė batsiuvių gildija. 1563 m. buvo 830 namų. 1564 m. gegužės 29-liepos 9 d. mieste lankėsi karalius Žygimantas Augustas. 1564 m. liepos 22 d. sudegė miesto pilis. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. 1569 m. įsikūrę kailininkų gildija, 1571 m. aludarių ir siuvėjų gildijos. 1576 m. buvo 265 amatininkai, iš kurių 63 odadirbiai ir 39 batsiuviai, taip pat buvo 5 vandens malūnai ant Bialos upės. 1591 m. gaisro metu sudegė didelė dalis miesto pastatų, bažnyčia ir ligoninė.
XVII a.-XIX a.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1641 m. įkurtas karmelitų vienuolynas. 1655 m. Švedų tvano metu didelė dalis miesto pastatų buvo sugriauti. 1716 m. pastatyta Bielsko Viešpaties Prisikėlimo cerkvė. 1779–1781 m. mieste buvo 97 amatininkai. 1783–1784 m. pastatyta Bielsko Mergelės Marijos ir Šv. Mykolo bazilika. 1784 m. mieste vėl kilo gaisras, po kurio buvo pastatyta Bielsko rotušė, kurios statybas finansavo Izabela Poniatovska. 1789 m. pastatyta Bielsko Šv. Arkangelo Mykolo cerkvė. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1795 m. tapo Bielsko apskrities centru. 1807 m. įkurtos Bielsko žydų kapinės. 1807–1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842–1914 m. Gardino gubernijai. 1831 m. ir 1855 m. mieste siautė cholera. 1873 m. per miestą nutiesta geležinkelio linija Balstogė-Brestas. 1876 m. įkurta Bielsko Viešpaties Prisikėlimo parapija. XIX a. miestas buvo Gardino gubernijos Bielsko apskrities centras.[6]
XX a.-XXI a.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1915 m. sudegė geležinkelio stotis. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1920 m. liepos 29 d. miestą užėmė bolševikai. 1920 m. rugpjūčio 20 d. miestą užėmė lenkai. 1923 m. įkurtas Tur Bielsk Podlaski sporto klubas. 1924 m. mieste pradėta įvedinėti elektra. 1925–1928 m. pastatyta mokykla. 1939 m. rugsėjo 15-23 d. miestą buvo užėmęs Trečiasis Reichas. 1939 m. rugsėjo 23 d. miestą perėmė Tarybų Sąjunga, prasidėjo žmonių trėmimai į Sibirą. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Bielsko rajonui. 1941 m. birželio 22 d. miestą vėl užėmė Trečiasis Reichas ir iškart buvo įkurtas Bielsko getas. 1941–1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. 1944 m. liepos 30 d. miestą užėmė Raudonoji armija. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1976 m. įkurta Bielsko Karmelio Kalno parapija. 1984 m. miesto rotušėje įkurtas muziejus. 1989 m. įkurta Bielsko Dievo Gailestingumo parapija. 1990 m. pastatyta Bielsko Švč. Mergelės Marijos Dangun Žengimo cerkvė. 1992–2001 m. pastatyta Bielsko Dievo Gailestingumo bažnyčia. 1998 m. įkurta Bielsko Rūpestingosios Dievo Motinos parapija ir Bielsko Švč. Mergelės Marijos Dangun Žengimo parapija. 2002 m. įkurta Bielsko Švč. Mergelės Marijos parapija. 2010 m. pastatyta Bielsko Rūpestingosios Dievo Motinos cerkvė.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 2002 m. duomenis, miesto plotas buvo 26,88 km², iš kurių:
- Neužstatyti plotai 72 %;
- Miškai 2 %;
- Pastatai ir vandens telkiniai 26 %.
Miestas sudaro 1,94 % visos apskrities ploto.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 2007 m. gruodžio 31 d. duomenis:
Aprašas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Gyventojai | 26 577 | 100 | 13 775 | 51,8 | 12 802 | 48,2 |
Plotas | 26,88 km² | |||||
Gyv. tankumas (gyv./km²) |
988,7 | 512,5 | 476,3 |
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2002 m. gyveno 27,115 žmonės:[7]
|
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Nadzieja Artymowicz – poetė;
- Mina Bern – aktorė;
- Wojciech Borecki – futbolo treneris;
- Janas Klemensas Branickis (1624–1673) – Lenkijos dvaro maršalka, didysis karūnos stalininkas, Bielsko seniūnas;
- Stefanas Mikalojus Branickis (1640–1709) – Palenkės vaivada, Bielsko seniūnas;
- Jurgis Chodkevičius (1515–1569) – LDK stalininkas, Trakų kaštelionas, Bielsko seniūnas;
- Mykolas Danilovičius (1558–1624) – ATR Seimo maršalka, Karūnos didysis iždininkas, Bielsko seniūnas;
- Małgorzata Dmitruk – dailininkė;
- Lech Feszler – politikas;
- Doroteusz Fionik – etnografas;
- Ignacijus Fonbergas – chemikas;
- Aleksandras Korvinas Gosievskis (?-1639) – ATR seimo maršalka, Lietuvos didysis raštininkas, Bielsko seniūnas;
- Albertas Goštautas (1480–1539) – Lietuvos didysis kancleris, Vilniaus vaivada, Bielsko seniūnas;
- Mikalojus Kiška (1520–1588) – Palenkės vaivada, Bielsko seniūnas;
- Leon Knabit – vienuolis;
- Stefan Kamasa – muzikantas;
- Martynas Marcelis Giedraitis (?-?) - Bielsko laikytojas
- Adamas Kazanovskis (1599–1649) – Lenkijos dvaro maršalka, didysis karūnos stalininkas, Bielsko seniūnas;
- Vaitiekus Kločka (?-1514) – Lietuvos krašto maršalka, Kauno seniūnas, Bielsko seniūnas;
- Cezary Kosiński – aktorius;
- Viktoras Kozlovskis – miškininkas, 1831 m. sukilimo dalyvis;
- Józef Lewartowski – Lenkijos komunistinis veikėjas;
- Josif Langbard – architektas;
- Jerzy Plutowicz – poetas;
- Małgorzata Prokopiuk-Kępka – žurnalistė;
- Maciej Radel – aktorius;
- Jonas Radvila III (1492–1542) – Lietuvos didysis kancleris, Vilniaus vaivada, Bielsko seniūnas;
- Dariusz Snarski – boksininkas;
- Andrzej Stepaniuk – politikas;
- Kamila Stepaniuk – lengvaatletė;
- Julian Sztatler – pianistas, aktorius;
- Władysław Wysocki – karininkas;
- Włodzimierz Zakrzewski dailininkas.
Paminklai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- XIII a. pilies kalnas ant kurio stovėjusioje pilyje buvo planuota pasirašyti Liublino uniją, bet 1564 m. pilis sudegė;
- 1776 m. Bielsko rotušė;
- 1641 m. Mergelės Marijos Dangun Žengimo bažnyčia ir karmelitų vienuolynas;
- 1783 m. Bielsko Mergelės Marijos ir Šv. Mykolo bazilika;
- 1900 m. medinė klebonija;
- XVI a. Bielsko Šv. Mergelės Marijos Gimimo cerkvė;
- 1716 m. Bielsko Viešpaties Prisikėlimo cerkvė;
- 1789 m. Bielsko Šv. Arkangelo Mykolo cerkvė;
- 1533 m. Bielsko Šv. Trejybės kapinių cerkvė;
- 1850 m. Bielsko žydų kapinės;
- 1859 m. Šv. Vincento ir Pauliaus kapinių koplyčia;
- XIX a. smuklė ul. Henryka Sienkiewicza 8 gatvėje;
- XV a. miesto gatvių ir pastatų išsidėstymas;
- Bielsko kareivių kapinės, ul. Białowieska gatvėje;
- XVIII a. medinis namas ul. Dubicze 20 gatvėje.
-
Šv. Arkangelo Mykolo cerkvė
-
Rotušė
-
Karmelitų vienuolynas
-
Karmelitų vienuolynas ir mokykla
Religija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mieste įsikūręs Bielsk Podlasko stačiatikių dekanatas ir Bielsk Podlasko dekanatas. Miesto pavadinimas naudojamas Varšuvos-Bielsko stačiatikių vyskupijos pavadinime.
Katalikai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Bielsko Karmelio Kalno parapija;
- Bielsko Dievo Gailestingumo parapija;
- Bielsko Švč. Mergelės Marijos parapija;
- Bielsko Mergelės Marijos ir Šv. Mykolo parapija.
Stačiatikiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Bielsko Šv. Mergelės Marijos Gimimo parapija;
- Bielsko Rūpestingosios Dievo Motinos parapija;
- Bielsko Šv. Arkangelo Mykolo parapija;
- Bielsko Švč. Mergelės Marijos Dangun Žengimo parapija;
- Bielsko Viešpaties Prisikėlimo parapija.
Tarptautinis bendradarbiavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Bialos upė
-
Autobusų stotis
-
Karmelitų vienuolyno mokykla
-
Geležinkelio stotis prieš 1915 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
- ↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Bielsk. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 214 psl. (lenk.)
- ↑ 2002 m. surašymo duomenys (lenk.) Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
- ↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
|