Pereiti prie turinio

Bešmetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Baronas Piotras Vrangelis (1920 m.). Po čerkese vilki bešmetą.

Bešmetas (rus. бешмет) – kaftano pavidalo drabužis stačia apykakle. Dėvimas po palaidine ar chalatu, nors buityje galima dėvėti ir vieną. Kartais gretinimas su archaluku, kuris kartais laikomas užkaukazietišku bešmeto variantu.[1] Vėliau vatinis bešmetas tapo vatinuko prototipu, o lengvas patrumpintas dengiamosios spalvos bešmetas tapo gimnastiorka[2].

Bešmetas būdavo ilgumo iki šiek tiek virš kelių ar iki kelių, tiesiais vientisais skvernais, užsegamas kabliukais iki juosmens. Apykaklė visada būdavo stati, rankovės ilgos ir siauros. Bešmetą sujuosdavo odiniu diržu, papuoštu varinėmis ir sidabrinėmis plokštelėmis, prie kurių tvirtindavo durklą ar kardą (šašką).

Kazokų bešmetai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tam tikros spalvos ir audeklo bešmetai buvo kazokų uniformos dalis. Ne tarnybos metu kazokai galėjo dėvėti bet kokio audeklo ir bet kokios spalvos bešmetus. Bešmetus dėvėdavo tiek kaip gatvės, tiek kaip namų drabužius. Jauni kazokai vasarą bešmetus vilkėdavo švenčių metu, o pagyvenę kazokai namuose vilkėdavo vata pamuštus bešmetus.

Bešmetus paprastai siūdavo iš fabrikinių audeklų – vilnonių, šilkinių ir kt. (ripsas, atlasas, satinas ir kt.). Pagyvenusių kazokų bešmetai paprastai būdavo mėlyni, juodi, rudi, o jaunų – ir raudoni, bordiniai, žali, žydri.