Pereiti prie turinio

Basarabai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Valakijos herbas
Valakija apie 1390 m.

Basarabai (rumun. Basarabi, Familia Basarabilor) – XIV a.- XVII a. Valakijos valdovų dinastija.

Dinastijos pradininkas Basarabas I 1330 m. nugalėjo Vengrijos karalių Karolį Robertą ir iškovojo Valakijos nepriklausomybę. Valdant Mirčiai Senajam Valakijos teritorija buvo didžiausia, į ją įėjo Dobrudža, dalis Transilvanijos. Bet 1417 m. jam teko pripažinti Turkijos siuzerenitetą. 1436 m. mirus Aleksandrui I Aldeai giminė skilo į dvi dinastijas – Daneščius ir Drakuleščius.

Prieš turkų valdžią kovojo Vladas Čepešas (rašytojo Bramo Stokerio sukurto personažo Drakulos prototipas) ir Mykolas Narsusis, 1600 m. trumpam suvienijęs Valakiją, Moldovą ir Transilvaniją. Valdant Motiejui suklestėjo šalies kultūra. XVII a. viduryje Basarabų giminė išnyko,[1] liko tik jų vardu pavadinta žemė Besarabija.

Žymiausi Basarabai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vardas Valdymo metai Pastabos
Basarabas I 1324-1352
Mirčia Senasis apie 1386-1418
Danas II Basarabas 1422-1431 su pertraukomis
Vladas Drakula 1436- 1442 ir 1443-1447
Vladas Čepešas 1448, 1456-1462 ir 1476
Radu Gražusis 1462-1475 su pertraukomis
Radu Didysis 1495-1508
Niagojė Basarabas 1512-1521
Mykolas Narsusis 1593-1601
Motiejus Basarabas 1632-1654
Konstantinas Basarabas 1688-1714
Prieš tai:
Karolis Robertas
Valakijos valdovai

1324-1654
Po to:
Rusija, Austrija, Turkija
  1. Basarabai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 692 psl.