Pereiti prie turinio

Aragonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aragonas
Aragón
Aragono vėliava Aragono herbas
Valstybė Ispanijos vėliava Ispanija
Administracinis centras Saragosa
Provincijų skaičius 3
Prezidentas Luisa Fernanda Rudi
Gyventojų (2021 m.) 1 331 938[1]
Plotas 47 719 km²
Tankumas (2021 m.) 28 žm./km²
Tinklalapis [1]
Vikiteka AragonasVikiteka

Aragonas (isp. Aragón, pilnas pavadinimas – Comunidad Autónoma de Aragón) – Ispanijos autonominis regionas, šalies šiaurės rytuose. Plotas – 47 719 km², populiacija – 1 347 150 (2013 m. duomenys). Sostinė – Saragosa.

Šiaurėje ribojasi su Prancūzija, rytuose su Katalonija, pietuose su Valensijos regionu, vakaruose su Kastilija ir La Manča, Kastilija ir Leonu, La Riocha, Navara.

2006 m. 50,8 % Aragono gyventojų gyveno Saragosoje. Hueska yra vienintelis kitas regiono miestas, turintis daugiau nei 50 tūkst. gyventojų.

Dauguma aragoniečių (71,8 %) gyvena Aragono provincijoje, 17,1 % Hueskos, o 11,1 % Teruelio provincijoje. Regionas labai retai apgyvendintas, tik 26,8/km², rečiau apgyvendinta tik Kastilija ir La Manča. Tankiausiai apgyvendintos sritys yra aplink Ebro upės slėnį, Saragosos ir Pirėnų prieškalnės, o rečiau apgyvendinti aukštesni kalnai ir sausesnė Teruelio provincija pietuose.[2]

Demografinė Aragono evoliucija ir
procentinė dalis nuo visos šalies gyventojų[3]
1857 1900 1910 1920 1930 1940 1950
Gyventojų skaičius 880.643 912.711 952.743 997.154 1.031.559 1.058.806 1.094.002
Procentai 5,69% 4,90% 4,77% 4,66% 4,36% 4,07 % 3,89 %
1960 1970 1981 1991 1996 2001 2006
Gyventojų skaičius 1.105.498 1.152.708 1.213.099 1.221.546 1.187.546 1.199.753 1.277.471
Procentai 3,61 % 3,39 % 3,21 % 3,10% 2,99% 2,92% 2,86%

Tik keturi miestai turi daugiau nei 20 tūkst. gyventojų: Saragosa 650 tūkst., Hueska 50 tūkst., Teruelis 33 700 ir Kalatajudas 20 tūkst.

Ispaniškai supranta praktiškai visi žmonės Aragone, bet aragoniečių kalba vis dar vartojama šiaurinėje kalnuotoje regiono dalyje ir jos populiarumas išaugo dėl noro turėti regioninį tapatumą.

Arogono pakraščių gyventojai patyrė stiprią kitų kalbų įtaką: prancūzų kalbos ir Oksitanų šiaurėje, baskų kalbos vakaruose ir katalonų – rytuose.