Antanas Domininkas Tiškevičius

Antanas Domininkas Tiškevičius
Tiškevičiai
Leliva
Gimė	1692 m. Kalenikuose
Mirė	1762 m. sausio 31 d. (~70 metų) Alsėdžiuose
Tėvas	Emanuelis Vladislovas Tiškevičius Logoiskis
Motina	Sofija Venclavska
Žymūs apdovanojimai
Order Orła Białego
Vikiteka	Antanas Domininkas Tiškevičius

Antanas Domininkas Tiškevičius (lenk. Antoni Dominik Tyszkiewicz, 1692 m. Kalenikuose – 1762 m. sausio 31 d. Alsėdžiuose) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Leliva herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Žemaičių vyskupas.

Biografija

Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės Logoisko ir Berdyčevo šakos. Tėvas Emanuelis Vladislovas Tiškevičius Logoiskis, Motina Sofija Venclavska. Broliai Kazimieras Tiškevičius Logoiskis, Teodoras Tiškevičius Logoiskis, Mykolas Jonas Tiškevičius Logoiskis.

Veikla

Studijavo Vilniaus akademijoje, gavo filosofijos daktaro laipsnį, dvejus metus studijavo teologiją. 1715 m. pašventintas kunigu. 1739 m. liepos 20 d. paskirtas tituliniu Menito vyskupu ir Kijevo vyskupo pagalbininku, 1740 m. rugsėjo 16 d. perkeltas vyskupu į Žemaičius.

Atvykęs į vyskupiją, aplankė parapijas, rūpinosi pakelti kunigų išsilavinimo lygį, suruošė jiems 3 mėn. kursus Varniuose. Varnių kunigų seminarijos klierikus pavedė vienuoliams pijorams, rūpinosi padidinti klierikų skaičių, pastatė naujus medinius Varnių kunigų seminarijos pastatus, nustatė klierikams ir kunigams privalomas 7 dienų rekolekcijas.

Varniuose įkurdino vienuolius rokitus, leido įkurti seserų marijiečių vienuolyną, padalijo vyskupiją į 10 dekanatų, nustatė parapijų maldininkų kelionių į didžiuosius Šiluvos ir Žemaičių Kalvarijos atlaidus tvarką. 1752 m. birželio 4-6 d. Varniuose sušaukė diecezinį sinodą, jo nutarimus išspausdino Vilniuje.

1750 m. pastatė Žemaičių Kalvarijos bažnyčią, įsteigė altariją prie Mosėdžio bažnyčios. Pargabeno iš Prūsijos vyskupo Jurgio Tiškevičiaus palaikus ir palaidojo Žemaičių Kalvarijos bažnyčios pogrindyje.

Palaidotas Varnių katedros Vyskupų kriptoje.

Bibliografija

• Krolewska droga do nieba albo žycie S. Kazimierza krolewica polskiego y W. Ks. L. 1752;
• Synodus dioecesana Mednicensis seu Samogitiae 1752; ir jam dedikuotas iš lenkų kalbos verstas: Pedelis miros saldžiausi medi kryžiaus Jezusa Pona 1750.

Nuorodos

• Žemaičių vyskupystės muziejus Archyvuota kopija 2007-10-20 iš Wayback Machine projekto.

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Prieš tai: Juozapas Mykolas Karpis	Žemaičių vyskupas 1740–1762	Po to: Jonas Dominykas Lopacinskis