Andžejus Jeronimas Zamoiskis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Andžejus Jeronimas Zamoiskis | |
|---|---|
| |
| Zamoiskiai | |
| |
| Jelita (herbas) | |
| Gimė | 1679 m. |
| Mirė | 1735 m. kovo 7 d. (~56 metai) |
| Tėvas | Mykolas Zamoiskis |
| Motina | Ana Dzialinskaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Konstancija Čartoriska |
| Vaikai | Aleksandras Augustas, Stanislavas Kostka, Ana Jadvyga |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
 Vikiteka |
Andžejus Jeronimas Zamoiskis |
Andžejus Jeronimas Zamoiskis (1716 m. vasario 12 d., Bežunis – 1792 m. vasario 18 d., Zamostė) – ATR stambus valstybinis veikėjas, Inovroclavo vaivada (1757–1764), Karūnos Tribunolo maršalka (1761), Karūnos didysis kancleris (1764–1767), Haličo, Liubelsko, Brodnicos ir Rostoko seniūnas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lenkijos magnatų Zamoiskių giminės atstovas, herbo „Jelita“ savininkas. Karūnos didžiojo medžioklio ir Smolensko vaivados Mykolo Zdislavo Zamoiskio (apie 1679–1735) antrasis sūnus nuo pirmos santuokos su Ana Dzialinskaite (n. 1719).
1757 m. įstojo į senatą; pirma laikėsi rūmų partijos, bet po to perėjo į taip vadinamą „Familija“, arba Čartoriskių pusę. Netrukus po Stanislovo Augusto Poniatovskio išrinkimo karaliumi Zamoiskis gavo Karūnos didžiojo kanclerio pareigybę, bet po Radomo konfederacijos susikūrimo 1767 metais, nenorėjo dalyvauti jos veikloje, atsisakė pareigybės ir bandė įkalbėti, tačiau nesėkmingai, savo kolegas-ministrus.
Pasitraukęs iš visuomeninės veiklos, jis užsiėmė žemės ūkiu.
Seimas 1776 metais įpareigojo Zamoiskį sudaryti Lenkijos įstatymų kodeksą. Darbas buvo atliekamas padedant Lietuvos pakancleriui Chreptavičiui, Plocko vyskupui Šembekui, juristams Grocholskiui, Vengžeckiui ir Juozui Vibickiui ir baigtas 1778 metų seimui, kuriame, deja, nebuvo įtraukta, nes karalius ir pats Zamoiskis nustatė, kad būtina iš pradžių paruošti bajorų protus numatytoms reformoms.
Nuo to laiko Zamoiskis atsidėjo asmeniniam gyvenimui. Po antrojo ATR padalijimo jo dvarai atsidūrė Austrijos imperijos valdose; Austrijos vadovybė skyrė jam grafo titulą. Bet Zamoiskis ir toliau buvo Lenkijos patriotu ir Ketverių metų seimo veiklos metu paaukojo Lenkijos kariniams tikslams 200 000 auksinų. Jo name kaip jo vaikų mokytojas gyveno žymus tos epochos publicistas Stanislovas Stašicius, kurį kiti laikė nesantuokiniu Zamoiskio sūnumi. Zamoiskio kodekso projektas išspausdintas 1778 m. Varšuvoje pavadinimu «Zbiór praw sądowych na mocy konstytucyi».
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1768 metais vadė kunigaikštytę Konstanciją Čartoriskaitę (1742–1792), Karūnos didžiojo medžioklio, kunigaikščio Stanislovo Kostkos Čartoriskio (m. 1766) ir Anos Rybinskos (m. 1778) dukterį. Vaikai:
- Aleksandras Augustas (m. 1800), 11-tas Zamoistės ordinatas (1792)
- Stanislavas Kostka (1775–1856), 12-tas Zamoistės ordinatas (1800)
- Ana Jadvyga (1780–1859), žmona nuo 1794 metų Varšuvos kunigaikštystės ginklininko, kunigaikščio Aleksandro Antano Sapiegos (1773–1812).
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Замойский, Андрей (старший) // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). – СПб., 1890–1907
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||