Pereiti prie turinio

Alarikas I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Alarikas I
Vestgotų karalius
Baltungų dinastija
Gimė 370
Mirė 410
Tėvas Atanarikas
Vaikai Teodorikas I
Vestgotų karalius
Valdė 395-410
Pirmtakas Fritigernas
Įpėdinis Ataulfas
Vikiteka Alarikas I

Alarikas I (kitaip Alarichas, Alareiks gotiškai, Alarik ar Alarich dabartinėse germanų kalbose, Alaricus lotyniškai, Alarico itališkai, portugališkai, ispaniškai, apie 370410 m.) – visigotų karalius, labiausiai žinomas kaip karo vadas, užkariavęs Romos miestą.

Gimė apie 370 metus prie Dunojaus žiočių Peuce saloje, 375 metais tapo visigotų karaliumi. Iš tiesų tik norėjęs apgyvendinti savo žmones Romos imperijoje, jis galiausiai nusiaubė miestą, sužlugdydamas Romos valdžią vakaruose.

Alarikas, kurio vardas paraidžiui reškia „visų karalius“ gimė Baltų dinastijoje, laikomai antra po Amalų dinastijos tarp gotų karių. Jis priklausė vakarų gotų atšakai, vizigotams. Jo gimimo metu vizigotai gyveno dabartinėje Bulgarijoje, toli nusigavę nuo pelkėtų Dunojaus žiočių, kad iš stepės neatsektų jų priešai hunai. 378 metais dalyvavo Andrianopolio mūšyje su Rytų Romos imperija.

Alariko laidojimas Busento upės dugne. 1895 litografija
Alarikas I
Gimė: 370 Mirė: 410
Karališkieji titulai
Laisvas
Paskutinis titulo turėtojas
Atanarikas
Vestgotų karalius
395–410
Po to:
Ataulfas