100 m bėgimas

Usain Bolt pasiekia naują pasaulio rekordą 2008 m. olimpiadoje

2010 m. Europos čempionato varžybos

100 m bėgimas – lengvosios atletikos rungtis, kuri laikoma greičio tiesioje distancijoje išbandymu. Pirmą kartą distancija įveikta naujųjų laikų olimpinėse žaidynėse Atėnuose 1896 metais. Ši rungtis greitai tapo svarbiausia žaidynėse, kadangi jos nugalėtojas buvo pripažįstamas greičiausiu pasaulio žmogumi. Pirmasis moterų bėgimas įvyko 1928 m. Amsterdamo žaidynėse. Tai trumpiausia oficiali distancija lauko stadionų varžybose.

Rungtynių eiga

100 m bėgimo rungtis sudaryta iš keleto kvalifikacinių bėgimų. Pasaulio čempionate ir olimpiadoje iš viso yra keturi etapai, o Lietuvos čempionate tik du. 8 bėgikai, geriausiai įveikę kvalifikacinius bėgimus, dalyvauja finale. Takeliai paskiriami pagal bandomojo bėgimo rezultatus, greičiausi bėgikai gauna centrinius takelius.

Bėgimo technika

100 m distancijos bėgimas suskirstytas į 7 etapus:

• Pasiruošimas: bėgikas giliai susikoncentruoja ir palaiko savo kvėpavimą, kad po starto signalo galėtų visa jėga mesti savo kūną į priekį. Laikas, per kurį duodamas starto signalas ir atletas atsispiria nuo atsparų vadinamas reakcijos laiku. Greitas reakcijos laikas negarantuoja, kad lengvaatletis pasieks rekordą ar itin gerą rezultatą, nes daugelio pasaulio rekordininkų reakcijos laikas nebuvo geriausias.
• Startas: nuskambėjus starto šūviui lengvaatletis iškvepia orą ir staigiai išsitiesia, mesdamasis pirmyn 45 laipsnių kampu, kol jo užpakalinė koja pilnai išsitiesia. Iki 2010 m. du kartus ne laiku ar netinkamai startavęs bėgikas buvo diskvalifikuojamas. IAAF sprendimu nuo 2010 m. žiemos sezono sportininkas diskvalifikuojamas po pirmo karto.
• Greitėjimas: sprinteris pasiekia šią bėgimo fazę tarp penkto ir aštunto žingsnio. Jis bėga ant pirštų galų, jo kulnai neliečia žemės.
• Didžiausias greitis: greitėjimas tęsiasi didėjant žingsnių dažnumui, kol pasiekiamas didžiausias greitis. Tam prireikia maždaug 60 metrų. Geriausių sprinterių žingsnių dažnis gali siekti 5 per sekundę, kai per sekundę įveikiama 12 metrų arba pasiekiamas 40 km/h greitis.
• Greičio išlaikymas: ties 60 m riba žingsnio amplitudė pasiekia aukščiausią tašką.
• Greičio mažėjimas: greičio mažėjimas pasideda maždaug už 80 m nuo starto linijos, kai atletas stengiasi išlaikyti aukštą žingsnių ritmą ir kompensuoti neišvengiamą greičio praradimą, kadangi fiziškai neįmanoma nuolat palaikyti maksimalaus greičio.
• Finišo linija: Laikmatis sustabdomas, kai atleto krūtinė kerta finišo liniją. Tokia taisyklė įsigaliojo nuo 1932 m. Pasiektas rekordas nefiksuojamas, jei vėjo į nugarą greitis viršija 2 metrus per sekundę.

Bėgikai

Oficialiose varžybose lengvaatlečiai privalo vilkėti marškinėlius su savo numeriu. Taip pat 100 m bėgimo sprinteriai avi specialius batelius, kurie neturi užkulnio ir pėdos atraminės dalies. Ant pėdos priekinės dalies yra 11 dyglių, neilgesnių kaip 9 mm. Bėgant tik priekinė atleto pėdos dalis ir pirštai liečia žemę. Treniruodamiesi sprinteriai per vieną kartą nubėga ne daugiau kaip 300 metrų, nes dedamos ilgalaikės pastangos gali vėliau pakenkti greičio ir galios išvystymui bei palaikymui. Prieš treniruotę arba lenktynes sprinteriai skiria apie pusantros valandos, mankštai, apšilimui ir lankstumo pratimams. Itin paplitęs apšilimas su dviračiu treniruokliu, dėl panašių raumenų grupių išjudinimo. Siekdami padidinti žingsnio greitį sprinteriai naudoja guminius diržus, treniruojasi ant laiptelių ir nuokalnių. Po 100 m sprinto distancijos atletui reikia apie 2 valandų poilsio prieš kitą sprinto bėgimą maksimalia jėga.

Greičiausi visų laikų 100 m bėgikai

Vyrai

Vieta	Rekordas	Vėjas (m/s)	Sportininkas	Šalis	Metai
1	9.58	+0.9	Usain Bolt	Jamaika	2009
2	9.69	+2.0	Tyson Gay	Jungtinės Amerikos Valstijos	2009
		-0.1	Yohan Blake	Jamaika	2012
4	9.72	+0.2	Asafa Powell	Jamaika	2008
5	9.78	+0.9	Nesta Carter	Jamaika	2010
6	9.79	+0.1	Maurice Greene	Jungtinės Amerikos Valstijos	1999
		+1.5	Justin Gatlin	JAV	2012
8	9.80	+1.3	Steve Mullings	Jamaika	2011
9	9.84	+0.7	Donovan Bailey	Kanada	1996
		+0.2	Bruny Surin	Kanada	1999

Moterys

Vieta	Rekordas	Vėjas (m/s)	Atletė	Šalis	Metai
1	10.49	0.0	Florence Griffith-Joyner	Jungtinės Amerikos Valstijos	1988
2	10.64	+1.2	Carmelita Jeter	Jungtinės Amerikos Valstijos	2009
3	10.65	+1.1	Marion Jones	Jungtinės Amerikos Valstijos	1998
4	10.70	+0.6	Shelly-Ann Fraser	Jamaika	2012
5	10.73	+2.0	Christine Arron	Prancūzija	1998
6	10.74	+1.3	Merlene Ottey	Jamaika	1996
7	10.75	+0.4	Kerron Stewart	Jamaika	2009
8	10.76	+1.7	Evelyn Ashford	Jungtinės Amerikos Valstijos	1984
		+1.1	Veronica Campbell-Brown	Jamaika	2011
10	10.77	+0.9	Irina Privalova	Rusija	1994
		+0.7	Ivet Lalova	Bulgarija	2004

Regioniniai rekordai

Regionas	Vyrai			Moterys
	Laikas	Sportininkas	Šalis	Laikas	Sportininkė	Šalis
Afrika (rekordai)	9.85	Olusoji Fasuba	Nigerija	10.79	Blessing Okagbare	Nigerija
Azija (rekordai)	9.99	Samuel Francis	Kataras	10.79	Li Xuemei	Kinija
Europa (rekordai)	9.86	Francis Obikwelu	Portugalija	10.73	Christine Arron	Prancūzija
Šiaurės Amerika (rekordai)	9.58	Usain Bolt	Jamaika	10.49	Florence Griffith-Joyner	Jungtinės Amerikos Valstijos
Okeanija (rekordai)	9.93	Patrick Johnson	Australija	11.12	Melinda Gainsford-Taylor	Australija
Pietų Amerika (rekrodai)	10.00	Robson da Silva	Brazilija	11.05	Ana Cláudia Lemos Silva	Brazilija

Lietuvos 100 m distancijos bėgikai

Pirmasis Lietuvos 100 m bėgikas 1928 m. olimpinėse žaidynėse buvo Haris Šveminas. Po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos sprinteriai 100 m bėgimo distancijoje ilgą laiką nepasižymėjo. Vyrų rekordą 10,33 s 1992 m. pasiekė Kastytis Klimas, o moterų 11,29 s rekordą 2003 m. pasiekė Agnė Eggerth. XXI amžiaus 1-as dešimtmečio pabaigoje įvyko Lietuvos sprinterių perversmas rezultatuose. Šalies nacionalinėje rinktinėje pradėjo pasižymėti po 8-12 perspektyvių jaunų bėgikų . Geriausių pasiekimų ir prizų pasiekė daugkartinė Lietuvos čempionė Lina Grinčikaitė. 2009 m. Universiadoje ir Europos iki 23 metų čempionate ji pelnė aukso medalius. 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse sportininkė tapo pirmąja lietuvaite, įveikusia pirmus du turus ir patekusia į pusfinalį. 2010 m. dukart buvo gerinami nacionaliniai vyrų rekordai. Rytis Sakalauskas (pasaulio uždarų patalpų alternatyvios rungties 150 m rekordininkas) pasiekė 10,32 s laiką, o po kelių mėnesių Martynas Jurgilas Misūrio valstijos čempionate 100 m bėgimo distancijos bėgime pusfinalį įveikė per 10,33 s, o finale pasiekė 10,27 s rekordą. Pastarojo bėgiko rekordo LLAF įskaityti ilgai nenorėjo. 2010 m. rugpjūčio 27 d. Rytis Sakalauskas pasiekė 10,24 s laiką ir užfiksavo naują rekordą.