Červeteris – Vikipedija

Červeteris it. Comune di Cerveteri
Pagrindinė miesto aikštė

Červeteris 42°00′00″ š. pl. 12°06′00″ r. ilg. / 42.00000°š. pl. 12.10000°r. ilg. / 42.00000; 12.10000 (Červeteris)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Italija
Regionas	Lacijus
Provincija	Romos provincija

Meras	Giuliana Giaquinto

Gyventojų (2011)	36 229
Plotas	134,43 km²
Tankumas (2011)	270 žm./km²
Altitudė	81 m

Pašto kodas	00052
Tel. kodas	0699
Tinklalapis	www.comune.cerveteri.rm.it
Vikiteka	Červeteris
Miesto globėjas (-ai)	Arkangelas Mykolas

Červeteris (it. Cerveteri) – Italijos miestas Romos provincijoje, Lacijuje.

Banditačijos nekropolis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymiausias Červeterio turistinis objektas yra Banditačijos nekropolis, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kartu su Tarkvinijos nekropoliu. Jo plotas yra 400 ha, iš kurių 10 ha yra lankomi. Čia yra apie 1000 kapų, daugelis jų charakteringuose kauburiuose. Tai didžiausias nekropolis Viduržemio jūros regione. Nekropolio pavadinimas kilo nuo žemvaldžių žemės nuomos (bando) žemdirbiams.

Kapų amžius yra IX–III a. pr. m. e. Seniausi yra duobės, į kurias supilti velionio pelenai. Iš etruskų laikų yra du kapų tipai: kauburiai ir vadinamieji „kauliukai“, kvadratiniai kapai, sustatyti eilėmis palei „kelius“. Lankomoje teritorijoje yra du tokie keliai: Via dei Monti Ceriti ir Via dei Monti della Tolfa (VI a. pr. m. e.).

Kauburiai yra apskritos struktūros. Tai tufo uolienoje iškaltos velionio namų rekonstrukcijos su koridoriais, centrine sale ir keliais kambariais. Žinios apie etruskų gyvensena labai priklauso nuo tokių kapų dekoro. Žymiausias iš tokių kapų yra Tomba dei Rilievi (III a. pr. m. e.), priklausęs Matunui.

Iškasti radiniai yra Naciuonaliniame etruskų muziejuje Romoje, Vatikano muziejuje ir kituose. Dauguma puodų yra Červeterio muziejuje.

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis įėjimas į Banditačijos nekropolį.
Banditačijos nekropolio interjeras (Tomba dei Rilievi; III a. pr. m. e.)
Sutuoktinių sarkofagas (Villa Giulia)
Šventyklos skulpūra (525–500 m. pr. m. e.)
Auksinė apyrankė (650 m. pr. m. e.)
Puodynė (520 m.–470 m. pr. m. e.)

Miestai partneriai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje

Pjemontas ir Ligūrija	Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014)	Italijos vėliava

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023)

Emilija-Romanija ir Toskana	Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021)

Lacijus, Umbrija ir Markė	Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024)

Sicilija ir Sardinija	Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015)

Nematerialaus paveldo objektai