Pereiti prie turinio

Čekų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Čekų kalba
český jazyk
KalbamaČekijoje, Slovakijoje
Kalbančiųjų skaičius12 milijonai
KilmėIndoeuropiečių prokalbė
Oficialus statusas
Oficiali kalbaČekijos vėliava Čekija
Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga
Prižiūrinčios institucijosÚstav pro jazyk český
Kalbos kodai
ISO 639-1cs
ISO 639-2ces/cze
ISO 639-3ces
SILCES
Geografinis paplitimas
Vikipedija Čekų kalba
Vikižodynas Čekų kalba

Čekų kalba – vakarų slavų kalba, kuria kalba daugiau nei 10 milijonų žmonių. Tai oficiali kalba Čekijoje (kur ir gyvena daugiausiai kalbančiųjų), ji taip pat turi mažumos kalbos statusą Slovakijoje. Artimiausia kalba čekų kalbai yra slovakų, jos yra abipusiškai suprantamos. Ji taip pat artima kitoms vakarų slavų kalboms, pavyzdžiui, sileziečių ir lenkų, labiau atitolusi nuo rytų slavų kalbų, tokių, kaip rusų kalba. Nors daugumos čekų kalbos žodžių šaknys tokios pačios, kaip ir kitų slavų ar kitų indoeuropiečių kalbų, pastaraisiais metais kalboje prigijo daug skolinių (dauguma jų siejami su aukštąja kultūra).

Ši kalba pradėjo savo lingvistinę šaką kaip senoji čekų kalba, tačiau po to jos svarba lėtai mažėjo, čekų žemėse dominavo vokiečių kalba. XVIII a. viduryje prasidėjo čekų kalbos atgimimas, kurio metu čekų akademikai pabrėžė savo tautos praeities pasiekimus ir skatino čekų kalbai grąžinti svarbios kalbos statusą. Nuo tų laikų kalba pasikeitė nedaug, išskyrus nežymius morfologinius pokyčius ir kai kurių tarminių elementų sunorminimą.

Čekų kalbos fonemų skaičius, palyginti su kitomis, yra vidutinis, turimi penki balsiai (kiekvienas trumpasis arba ilgasis) ir dvidešimt penki priebalsiai (skirstomi į kietuosius, neutraliuosius ir minkštuosius). Kai kuriuose žodžiuose galima rasti retus (ar sudėtingus) priebalsių junginius arba balsių gali visai nebūti. Čekų kalboje yra unikali grafema ř. Čekų kalbos ortografija paprasta, fonologų naudojama kaip modelis.

Kadangi priklauso slavų kalbų grupei, čekų kalba turi gausią daugiareikšmę fleksiją. Čekų kalbos daiktavardžiai ir būdvardžiai kaitomi pagal sudėtingą linksnių, skaičiaus, giminės ir gyvumo sistemą ir pagal žodžio gale esantį priebalsį (kietąjį, neutralųjį arba minkštąjį). Veiksmažodžiai (su veikslu) kaitomi laikais, skaičiais ir gimine. Dėl gausios fleksijos žodžių tvarka čekų kalboje yra labai lanksti, žodžių vietą sakinyje galima keisti, kad būtų pabrėžtas vienas ar kitas žodis arba norint sudaryti klausiamąjį sakinį.

Čekų kalboje naudojamos 42 raidės.

A a Á á B b C c Č č D d Ď ď E e É é Ě ě F f
á dlouhé á čé ďé é dlouhé é ije,
é s háčkem
ef
/a/ // /b/ /ʦ/ /ʧ/ /d/ /ɟ/ /ɛ/ /ɛː/ /ɛ, / /f/
G g H h Ch ch I i Í í J j K k L l M m N n Ň ň
chá í,
měkké í
dlouhé í el em en
/g/ /ɦ/ /x/ /ɪ/ /i:/ /j/ /k/ /l/ /m/ /n/ /ɲ/
O o Ó ó P p Q q R r Ř ř S s Š š T t Ť ť  
ó dlouhé ó kvé er es ťé  
/o/ // /p/ /kv/ /r/ /ɼ, r̝/ /s/ /ʃ/ /t/ /c/  
U u Ú ú Ů ů V v W w X x Y y Ý ý Z z Ž ž  
ú dlouhé ú ů s kroužkem dvojité vé iks ypsilon,
tvrdé ý
dlouhé ypsilon zet žet  
/u/ // // /v/ /v/ /ks, gz/ /ɪ/ // /z/ /ʒ/