Orlandus Lassus
| Orlandas Lasas | |
|---|---|
| |
| Orlando Laso portretas | |
| Gimė | apie 1530−1532 m. Monsas |
| Mirė | 1594 m. birželio 4 Miunchenas |
| Veikla | Kompozitorius |
| Sritis | Renesansas |
 Vikiteka |
Orlandus Lassus |
Orlandas Lasas (kitaip Rolandas Lasas, lot. Orlandus Lassus, kiti vardo užrašymo variantai jo gyvenimo metu − Orlande de Lassus, Orlando di Lasso, Roland de Lassus, tikr. Roland de Lattre, apie 1530-32 − 1594 m. birželio 4 d.) – prancūzų-flamandų (arba Nyderlandų) muzikos mokyklos kompozitorius. Buvo žymiausias ir populiariausias Europos kompozitorius savo gyvenimo metu ir iškart po mirties.[1] Lasas savo publikacijomis toli lenkė bet kurį kitą savo meto kompozitorių ir dar 100 metų po to. Vėlesniais amžiais, visgi, pirmenybė kalbant apie to laikmečio muziką atiduodama Laso amžininkui Palestrinai.[2]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Roland de Lattre gimė Monse, Heno provincijoje Flandrijoje (dab. Belgija) 1530 arba 1532 m. Vėliau vardą pasikeitė į Orlando Laso po to, kai jo tėvas buvo nuteistas už pinigų padirbinėjimą.[3] Beveik nieko nežinoma nei apie jo tėvus, nei apie jaunystę. Anot legendos, būdamas vaikas Lasas buvo tris kartus pagrobtas dėl nuostabaus balso. Tam jokių tikrų įrodymų nėra. Žinoma, kad Lasas, būdamas 12 metų amžiaus, prisijungė prie italų kondotjero Ferrante Gonzaga, kuris tuo metu kariavo Nyderlanduose imperatoriaus Karolio V vardu.
1545 m. Lasas, kartu su kondotjeru, keliavo į Siciliją, kurioje Ferrante Gonzaga buvo paskirtas vicekaraliumi. Pakeliui pabuvojo Mantujoje. Sicilijoje Lasas neišbuvo nė metų ir persikėlė į Milaną. Biografo Samuel Quickelberg teigimu, 1549 m. Lasas buvo Neapolyje ir tuo metu pradėjo kurti muziką.[4] Spėjama, kad Lasas muzikos kūrimo pagrindus įgavo Italijoje, nes tik taip galima paaiškinti dvigubo choralo antifoninį išdėstymą jo ankstyvojoje muzikoje.[5] Pats Lasas dažnai pasirašinėjo italizuotu variantu Orlando di Lasso (šis variantas plačiai vartojamas iki šių laikų). Tikriausiai Laso muzikiniai sugebėjimai nekėlė abejonių nuo pat jo jaunystės. 1553 m. jis užėmė kapelmeisterio vietą Romos Šv. Jono Laterano bazilikoje − išties prestižinį postą vos apie 21 metų kompozitoriui. Šiame poste Lasas neišbuvo nė metų, nes, 1554 m. gavęs žinią apie tėvų ligą, keliavo atgal į Flandriją, tačiau rado abu tėvus jau mirusius. Po to Lasas gyveno Nyderlanduose, spėjama, daugiausia Antverpene. 1555 m. pasirodė pirmosios Laso muzikos publikacijos, išleistos iškart Antverpene ir Venecijoje.[6]
1556 ar 1557 m. Lasas buvo pakvietas Bavarijos kunigaikščio Albrechto V-ojo ir apsigyveno Miunchene, kuriame praleido likusią gyvenimo dalį su trumpomis išvykomis. Dainavo kunigaikščio dvaro chore tenoru, 1563 m. užėmė kapelmeisterio postą, kuriame išbuvo 30 metų. Miunchene vedė Regina Weckinger, su kuria susilaukė 2 dukterų ir 4 sūnų.[7] Apie 1570 m. Lasas buvo garsiausiu Europos kompozitoriumi. 1570 m. imperatorius Maksimilijonas II jam suteikė bajorystę. Popiežius Grigalius XIII pakėlė į Auksinio pentino ordino riterius. Anot biografo Delmotte, Lasas nepaprastai buvo atsidavęs kūrybai, kad ilgainiui tai palaužė jo psichinę sveikatą.[8] Paskutinius 10 metų Laso produktyvumas ir šlovė buvo sumažėję.[9] 1579 m. mirus Albrechtui V, naujasis Bavarijos kunigaikštis Vilhelmas V smarkiai apkarpė dvaro išlaidas. Lasui buvo siūloma keltis į Dresdeną, tačiau kompozitorius atsisakė motyvuodamas Saksonijos kurfiurstui, kad jo namas ir sodas Miunchene yra jam per brangūs palikti.[10] Orlandas Lasas mirė 1594 m. birželio 4 d. Buvo palaidotas Miuncheno pranciškonų vienuolyne (sunaikintas).
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]|
Orlando Laso kūrinių ištraukos
|
Orlandas Lasas buvo labai plataus profilio kompozitorius. Jis turėjo greitai rašyti muziką tiek pasaulietiniam Bavarijos kunigaikščio dvarui, tiek religinėms institucijoms. Jis per savo gyvenimą parašė apie 2000 kūrinių, kurių pilnas katalogas publikuotas tik 1956 m. Berlyne (sudarytojas W. Boettcher).[11] 1604 m. Laso sūnūs išleido 516 motetų kapitalinį rinkinį „Magnum Opus Musicum“.[12] Lasas sėkmingai dirbo beveik visuose to meto žanruose, išskyrus vien instrumentinę muziką. Jis vienodai gerai rašė muzikos kūrinius lotynų, prancūzų, italų ir vokiečių kalbomis. Lasas paliko apie 60 mišių, 4 muzikinius Kančių, Apraudojimų ir Responsorijų išdėstymus Šv. Savaitės sakralinei muzikai,[13] apie 1300 motetų, 175 madrigalus ir vilanelas, 150 šansonų, 100 magnifikatų, 70 vokiškų dainų − lidų. Tradiciškai Lasas, kartu su Giovanni Pierluigi da Palestrina ir Tomás Luis de Victoria, laikomas vienu iš trijų iškiliausių Europos XVI a. antros pusės kompozitorių.[14] Jo muzika turėjo įtakos venecijiečiams Andrea Gabrieli (kuris apie 1560 m. lankėsi Miunchene[15]) ir Giovanni Gabrieli.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Orlando di Lasso Studies“. Ed. Peter Bergquist. Cambridge University Press, - 1999. ISBN:9780521593878. Preface
- ↑ „Orlando di Lasso Studies“. Ed. Peter Bergquist. Cambridge University Press, - 1999. ISBN:9780521593878. Preface
- ↑ R. Hughes. „The Love Affairs of Great Musicians“
- ↑ Andrew Carwood, 2004. „Orlandus Lassus. Missa Surge Propera“, GAUDEAMUS CD GAU 310
- ↑ Peter Phillips, 1989. „Orlandus Lassus - Missa Osculetur me“. Gimell Records CD GIM 018
- ↑ „Orlando di Lasso Studies“. Ed. Peter Bergquist. Cambridge University Press, - 1999. ISBN:9780521593878. 252 p.
- ↑ R. Hughes. „The Love Affairs of Great Musicians“
- ↑ R. Hughes. „The Love Affairs of Great Musicians“
- ↑ „Orlando di Lasso Studies“. Ed. Peter Bergquist. Cambridge University Press, - 1999. ISBN:9780521593878. Preface
- ↑ Andrew Carwood, 2004. „Orlandus Lassus. Missa Surge Propera“, GAUDEAMUS CD GAU 310
- ↑ Oxford Reference
- ↑ Encyclopaedia Britannica
- ↑ Andrew Carwood, 2004. „Orlandus Lassus. Missa Surge Propera“, GAUDEAMUS CD GAU 310
- ↑ Oxford Reference
- ↑ Peter Phillips, 1989. „Orlandus Lassus - Missa Osculetur me“. Gimell Records CD GIM 018
