Steve Reich

Steve Reich
Biografija
Pilnas vardas	Stephen Michael Reich
Gimė	1936 m. spalio 3 d. Niujorkas, JAV
Žanrai	minimalistinė muzika, filmų muzika
Veikla	kompozitorius
Aktyvumo metai	1963–
Svetainė	stevereich.com

Stivenas Maiklas Raišas (Stephen Michael Reich, g. 1936 m. spalio 3 d.) – amerikiečių kompozitorius, vienas iš pirmųjų minimalistinės muzikos kūrėjų. Stivas Raišas kartu su La Monte Jangu, Teriu Railiu ir Filipu Glasu XX a. 7-ajame dešimt. pradėjo kurti minimalistinę muziką.

Stivo Raišo jaunystės kūrybinėje veikloje būta daug eksperimentų, visų pirma naudojant cikliškai kartojamus natūralių aplinkos įrašų fragmentus, kuriuos jis išgaudavo karpydamas magnetinę juostą į gabaliukus ir klijuodamas juos į kilpas (angl. time loop, pvz., „It’s Gonna Rain“ arba „Come Out“). Taip pat Stivas Raišas naudojo ir paprastus, garsinius, procesus muzikinei koncepcijai sukurti (pvz., „Pendulum“). Tokios kompozicijos savo forma ir ritmu išsiskyrė savo modernumu ir padarė didelę įtaką šiuolaikinės muzikos, ypatingai JAV, raidai. 9-ajame dešimtmetyje Raišas kūrė kompozicijas remdamasis istorijos faktais, dėl to kūriniai tapo tamsesni savo charakteriu. Šioms kompozicijoms būdingos pasikartojančios skaičių sekos, lėtai besikečianti harmonija ir kanonai.

Brolis – rašytojas Džonatanas Kerolas.

Ankstyvasis laikotarpis

Stivas Raišas gimė Niujorke, Brodvėjaus poetės Džiun Silman (June Sillman) ir Lenardo Raišo (Leonard Reich) šeimoje. Kai kompozitoriui buvo vieneri jo tėvai išsiskyrė. tad vaikystę Stivas Raišas praleido tarp Niujorko ir Kalifornijos, ko pasėkoje dažnai tekdavo važiuoti traukiniu, šias keliones jis vėliau perteikia savo kūrinyje „Different Trains“. Kurį laiką mokėsi skambinti fortepijonu, tačiau šis instrumentas didelio įspūdžio nepaliko, tad būdamas 14 - ikos pasuko groti būgnais bei gilintis į baroko laikotarpiu ir anksčiau sukurtą muziką.

Po mokyklos mokslus tęsė Kornelio universitete, kur studijavo filosofiją, studijas baigė 1957 m., o Stivo Raišo disertacija buvo skirta Liudviko Vitgenšteino filosofijai. Vėliau jis pritaikė šio filosofo tekstus muzikai „Proverbe“ (1995) ir „You Are“ (variations) (2006).

Po metų Stivas Raišas pradėjo studijuoti kompoziciją privačiai pas Hol Overton, ik tol kol jis įstojo į Džiuliarą. Ten jau studijavo pas Viljamą Bergsmą ir Vincentą Persiketį (1958–1961). Vėliau jis lankė Oklando Milso koledžą Kalifornijoje, kur taip pat mokėsi pas Lučianą Berijų ir Darijų Milo (1961–1963) ir įgijo kompozicijos magistro laipsnį. Stivas Raišas bendradarbiavo su San Fransisko juostų muzikos centru, Polinu Oliverosu, Ramonu Senderu, Mortonu Subotniku, Filu Lešu ir Teriu Railiu.

Kūryba

7-asis dešimtmetis

Stivo Raišo ankstyvosios kūrybos įkvėpimas buvo eksperimentai su dvylikos tonų sistema, tačiau jis nustatė, kad jam ritminiai aspektai muzikoje yra daug įdomesni nei aukščio, tad dodekafoninės technikos nenaudojo savo kūryboje. Stivas Raišas taip pat sukūrė garso takelius  filmams „Plastic Haircut“ (1963), „Oh Dem Watermelons“ (1965) ir „Thick Pucker“ (1965: trys Roberto Nelsono filmai). 1963 m. Sukurtas „Plastic Haircut“ garso takelis buvo trumpas juostos koliažas, kuris greičiausiai buvo pirmasis Stivo Raišo bandymas su garso takeliais. „Oh Dem Watermelons“ garso takelyje buvo naudojamos dvi XIX amžiaus ministrelių melodijos, jos buvo naudojamos kartu, frazuojant į didelį penkiolikos dalių kanoną. „Thick Pucker“ muzika kilo iš gatvių įrašų, kai Stivas Raišas vaikščiojo aplink San Fransiską su Nelsonu, kuris filmavo tuo metu filmavo kino juostą, o Raišas tuo pačiu metu įrašinėjo gryną gatvės garsą.

Didelę įtaką Stivui Raišui padarė kolega minimalistas Teris Railis, kuris savo darbuose jungia paprastus muzikinius modelius, kurie atsinaujindami laike sukuria lėtai besikeičiančią, darnią visumą. Stivas Raišas šią techniką panaudojo pirmajame savo stambiame kūrinyje  „It’s Gonna Rain“, sukurtame 1965 m. Kūrinyje jis panaudojo fragmentą apie pasaulio pabaigą, kurį pateikė juodaodis sekmininkų gatvės pamokslininkas brolis Volteris. Stivas Raišas panaudojo įrašą  savo garso takeliui, perkeldamas paskutinius tris fragmento žodžius „It’s Gonna Rain“, į daugybę juostų kilpų, kurios palaipsniui pereina iš fazės į frazę.

„The 13-minute Come Out“ (1966 m.) naudoja panašiai užklostytus vienos šnekamosios linijos įrašus, kuriuose pateiktas tekstas "to let the bruise’s blood come out to show them".  Stivas Raišas įrašė fragmentą dviem kanalais, kurie iš pradžių grojo vieningai. Po kurio laiko tie kanalai išsinchronizuojami, palaipsniui didėjantis neatitikimas tampa savotiška reverberacija. Tada du balsai suskaidomi į keturias kilpas, tada aštuonias, ir tęsiasi skaidymas tol, kol faktiniai žodžiai klausytojui tampa nesuprantami. 1999 m. „Rolling Stone“ žurnalas pavadino Stivą Raišą „perfazavimo (sampling) tėvu“ ir palygino jo darbą su hiphopo kultūros didžėjais, tokiais kaip „Kool Herc“ ir „Grandmaster Flash“.

Pirmasis Raišo bandymas versti šią fazavimo techniką iš įrašytos juostos į gyvus pasirodymus buvo 1967 m. Fortepijono fazė (Piano Phase), dviem fortepijonams. Fortepijono fazėje atlikėjai pakartoja greitą melodinę figūrą, iš pradžių vieningai. Kadangi vienas atlikėjas išlaiko tempą, kitas paspartėja per vieną šešioliktinę. Šis periodiškas greitėjimas tęsiasi visą kūrinį. Smuiko fazė, taip pat parašyta 1967 m., yra paremta ta pačia linijine greitėjimo technika.

Panašus, bet mažiau žinomas šios vadinamosios procesinės muzikos pavyzdys yra „Pendulum Music“ (1968), kurį sudaro keli mikrofonai, skambantys per garsiakalbius, prie kurių jie yra pritvirtinti. „Pendulum Music“ buvo pristatytas tik 1990-ųjų pabaigoje „Sonic Youth“ grojant žiūrovams.

8-asis dešimtmetis

1970 m. Stivas Raišas pradėjo penkių savaičių kelionę, norėdamas studijuoti muziką Ganoje, apie kurią jis sužinojo iš būgnininko Gideono Alorvojė. Stivas Raišas taip pat studijavo Balio gamelaną Sietle, 1973 m. ir 1974 m. Stivas Raišas įkvėptas savito egzotiškų būgnų skambesio sukūrė savo 90 minučių kūrinį „Drumming“.  Sukurtas perkusijos ansambliui su moterų balsais ir mažąja fleita.

„Drumming“ kūrinys žymėjo naują kūrybos etapą, kurio metu jis suformavo savo ansamblį, „Steve Reich and Musicians“ („Stivas Raišas ir muzikantai“). Stivas Raišas persikėlė iš „fazės poslinkio“ (phase shifting) technikos, kurią jis pradėjo savo kūrybinį kelią ir pradėjo kurti sudėtingesnius kūrinius. Jis išanalizavo kitus muzikinius procesus, tokius kaip augmentacija (frazių ir melodinių fragmentų laiko pratęsimas). Būtent tuo laikotarpiu jis rašė tokius kūrinius kaip „Music for Mallet Instruments“, „Voices and Organ“ (1973 m.) ir „Six Pianos“ (1973 m.). 1974 m. Raišas pradėjo rašyti kūrinį „Music for 18 Musicians“. Šis kūrinys įtraukė daug naujų idėjų, jis yra pagrįstas vienuolikos akordų, įvestų pradžioje (vadinamas „Impulsais“) ciklu, po kurio seka maža kiekvieno akordo muzikos dalis („I-XI sekcijos“), ir pagaliau grįžta į pradinį ciklą (" Impulsai "). Tai buvo pirmasis Raišo bandymas rašyti didesniems ansambliams. Dėl padidėjusio atlikėjų skaičiaus atsirado daugiau psichoakustinių efektų, kurie sužavėjo kompozitorių, ir jis pažymėjo, kad jis norėtų toliau išnagrinėti šią idėją. Stivas Raišas pastebėjo, kad šis vienas kūrinys per pirmąsias penkias minutes turėjo daugiau harmoningų judesių nei bet kuris kitas jo parašytas darbas. Stivas Raišas toliau plėtojo šias savo naujas idėjas kūriniuose  „Music for a Large Ensemble“ (1978 m.) ir „Octet“ (1979 m.).

9-asis dešimtmetis

9 ajame dešimtmetyje Raišo kūryboje atsirado kiek kitokia, istorinė tematika. „Tehillim“ (1981 m.) yra pirmasis Reicho kūrinys susijęs su žydiška tema. Kūrinys keturių dalių, moterų balsams (vienas aukštas sopranas, du lyriniai sopranai ir vienas altas), mažajai fleitai, obojui, anglų ragui, dviem klarnetams, perkusijai, dviem elektroniniams vargonams, dviem smuikams, altui, violončelei ir kontrabosui. Tekstai paimti iš psalmių 19: 2-5 (19: 1-4 krikščioniškuose vertimuose) 34: 13-15 (34: 12-14), 18: 26-27 (18: 25-26) ir 150 : 4-6. „Tehillim“ – tai nukrypimas nuo kitų Raišo darbų formalioje struktūroje. Tekstams skiriama net keletas eilučių, o ne kaip ankstesniuose kūriniuose naudojami tik teksto fragmentai. Esminis elementas kūrinyje – melodija. Klasikinio kontrapunkto ir funkcinės harmonijos naudojimas taip pat kontrastuoja su anksčiau parašytais laisvai struktūrizuotais minimalistiniais kūriniais.

10-asis dešimtmetis

1993 m. Reich bendradarbiavo su savo žmona, vaizdo menininke Beril Korot, operoje „The Cave“, kuri sukurta pagali judaizmo, krikščionybės ir islamo religijas, pasitelkiant hebrajiškus, arabiškus ir amerikietiškus tekstus. Šis kūrinys, skirtas perkusijoms, balsams ir styginiams. 1994 m. Stivas Raišas sukūrė „Three Tales“ ir „City Life“ naudodamas fazavimo techniką. Taip pat 1998 m. sukūrė „Triple Quartet“, kuris buvo parašytas Kronos kvartetui, kuris gali būti atliktas styginių kvartetu ir juosta, trimis styginių kvartetais arba 36 atlikėjų styginių orkestru. Pasak kompozitoriaus, kūrinio atsiradimui įtaką padarė kompozitorių Belos Bartoko ir Alfredo Šnitkės styginių kvartetai bei Maiklo Gordono „Yo Shakespeare“.

XXI a.

Instrumentinių kūrinių serija, skirta atlikti koncertų salėse, tęsėsi. Buvo sukurti tokie kūriniai kaip „Dance Patters“ (2002 m.), „Cello Counterpoint“ (2003 m.) ir variacijos „You Are“ (2004 m.).

Stivas Raišas 2011 m. kovo mėn. pristatė kūrinį, „WTC 9/11“, parašytą styginių kvartetui ir juostai. Kronos kvarteto atliktas Diuko universitete (Šiaurės Karolina).

2013 m. kovo 5 d. Londone vykusio „London Sinfonietta“ salėje įvyko kūrinio „Radiohead Rewrite“ premjerą 11-ai atlikėjų. Kūrinio atsiradimą įkvėpė grupės „Radiohead“ muzika. Į programn taip pat buvo įtraukti ir „Double Sextet“ ansambliui, 12 atlikėjų, „Clapping Music“, dviem žmonėms ir keturioms rankoms su perkusininku Kolinu Kariu, „Electric Conounter“, elektrinei gitarai, kurios takelį sukūrė Matsas Bergštromas, taip pat du Stivo Raišo maži ansambliai: vienas akustiniams instrumentams, kitas – elektriniams instrumentams ir juostelei.

Apdovanojimai

• 2006 m. spalio mėn. apdovanotas muzikos apdovanojimu „Praemium Imperiale“.
• 2007 m. sausio 25 d. gavo 2007 m. „Polar Music Prize“ apdovanojimą.
• 2009 m. balandžio 20 d. buvo apdovanotas 2009 m. Pulicerio muzikos premija už kūrinį „Double Sextet“.
• 2011 m. gegužės mėn. Stivas Raišas gavo Naujosios Anglijos muzikos konservatorijos garbės daktaro laipsnį.
• 2012 m. gavo Amerikos meno ir rašytojų akademijos aukso medalį už nuopelnus muzikoje.
• 2014 m. rugsėjo mėn. Raišas buvo apdovanotas „Leone d’Oro“ („auksinis liūtas“ už pasiekimus muzikoje).
• 2016 m. kovo mėn. Londono Karališkajame muzikos koledže Stivui Raišui buvo paskirtas garbės daktaro vardas.

Kūriniai

• It’s Gonna Rain, įrašymo juostelė (1965)
• Come Out, įrašymo juostelė (1966)
• Melodica (1966)
• Piano Phase dviem pianinams arba dviem marimboms (1967)
• Slow Motion Sound koncepcija (1967)
• Violin Phase smuikui ir įrašymo juostelei arba keturiems smuikams (1967)
• My Name Is trims įrašymo magnetofonams ir atlikėjams (1967)
• Pendulum Music trims arba keturiems mikrofonams, stiprintuvui ir garsiakalbiams (1968)
• Four Organs keturiems elektriniams vargonams ir marakoms (1970)
• Phase Patterns keturiems elektriniams vargonams (1970)
• Drumming keturioms poroms bongo būgnų, trims marimboms, trims varpeliams, dviem moteriškiems vokalams, švilpavimui ir pikolo fleitai (1970/1971)
• Clapping Music dviem plojantiems muzikantams (1972)
• Music for Pieces of Wood penkioms poroms medinių lazdelių (1973)
• Six Pianos (1973) – pervadinta Six Marimbas (1986)
• Music for Mallet Instruments, Voices and Organ (1973)
• Music for 18 Musicians (1974-76)
• Music for a Large Ensemble (1978)
• Octet (1979) – perdarytas į Eight Lines
• Variations for Winds, Strings and Keyboards orkestrui (1979)
• Tehillim balsam ir ansambliui (1981)
• Vermont Counterpoint įgarsintai fleitai ir įrašymo juostelei (1982)
• Eight Lines (1983)
• The Desert Music chorui ir orkestrui arba balsams ir ansambliui (1984)
• Sextet perkusiniams ir klavišiniams (1984)
• New York Counterpoint įgarsintam klarnetui ir įrašymo juostelei arba vienuolikai klarnetų (1985)
• Eight Lines (1983)
• Three Movements orkestrui (1986)
• Electric Counterpoint elektrinei gitarai arba sustiprintai akustinei gitarai ir įrašymo juostelei (1987)
• The Four Sections forkestrui (1987)
• Different Trains styginių kvartetui ir įrašymo juostelei (1988)
• The Cave keturiems balsams, ansambliui ir video (1993)
• Duet dviem smuikam ir styginių ansambliui (1993)
• Nagoya Marimbas dviem marimboms (1994)
• City Life įgarsintam ansambliui (1995)
• Proverb balsams ir ansambliui (1995)
• Triple Quartet įgarsintam styginių kvartetui arba trims styginių kvartetams arba styginių orkestrui (1998)
• Know What Is Above You keturiems moteriškiems balsams ir dviem tamburinams (1999)
• Electric Guitar Phase (2000)
• Tokyo/Vermont Counterpoint (2000)
• Three Tales video projekcijai, penkiems balsams ir ansambliui (1998–2002)
• Dance Patterns dviem ksilofonams, dviem vibrafonams ir dviem pianinams (2002)
• Cello Counterpoint įgarsintai violančelei ir daugiakanalei įrašų juostai (2003)
• You Are (Variations) balsams ir kameriniam orkestrui (2004)
• Variations for Vibes, Pianos, and Strings šokis trims styginių kvartetams, keturiems vibrafonams ir dviem pianinams (2005)
• Daniel Variations keturiems balsams ir instrumentams (2006)
• Double Sextet (2007)
• 2x5 (2008)
• Mallet Quartet  (2009)
• WTC 9/11 (2010)
• Radio Rewrite (2012)
• Quartet (2013)
• Pulse (2015)
• Runner (2016)
• Music for Ensemble and Orchestra (2018)
• Reich/Richter (2018)
• Traveler’s Prayer (2020)

Diskografija

• Live/Electric Music, (Columbia, 1968)
• Music for 18 Musicians, Ensemble Signal, Brad Lubman  harmonia mundi
• Radio Rewrite, Ensemble Signal, Brad Lubman harmonia mundi
• Double Sextet, Ensemble Signal, Brad Lubman harmonia mundi
• Drumming. Steve Reich and Musicians (Two recordings: Deutsche Grammophon and Nonesuch) So Percussion (Cantaloupe)
• Music for 18 Musicians. Steve Reich and Musicians (Two recordings: ECM and Nonesuch), Grand Valley State University New Music Ensemble (Innova), Ensemble Modern (RCA).
• Octet/Music for a Large Ensemble/Violin Phase. Steve Reich and Musicians (ECM)
• Variations for Winds, Strings and Keyboards/Music for Mallet Instruments, Voices and Organ/ Six Pianos. San Francisco Symphony Orchestra, Edo de Waart, Steve Reich & Musicians (Deutsche Grammophon)
• Tehillim/The Desert Music. Alarm Will Sound and OSSIA, Alan Pierson (Cantaloupe)
• Different Trains/Electric Counterpoint. Kronos Quartet, Pat Metheny (Nonesuch)
• You Are (Variations)/Cello Counterpoint. Los Angeles Master Chorale, Grant Gershon, Maya Beiser (Nonesuch)
• Steve Reich: Works 1965–1995. Various performers (Nonesuch).
• Daniel Variations, with Variations for Vibes, Pianos and Strings. London Sinfonietta, Grant Gershon, Alan Pierson (Nonesuch)
• Double Sextet/2×5, Eighth Blackbird and Bang on a Can (Nonesuch)
• Piano Phase, transcribed for guitar, Alexandre Gérard (Catapult)
• Reich Remixed, Nonesuch – 79552-2; 1999
• Phase to Face, a film documentary about Steve Reich by Eric Darmon & Franck Mallet (EuroArts) DVD
• Radio Rewrite, Alarm Will Sound, Jonny Greenwood, Vicky Chow (Nonesuch)
• Pulse – Quartet, International Contemporary Ensemble, Colin Currie Group (Nonesuch)

Nuorodos

• SteveReich.com Archyvuota kopija 2011-02-21 iš Wayback Machine projekto. – Oficialus puslapis
• Mertens, W. (1983), American Minimal Music, Kahn & Averill, London, (p.11)
• Paul Griffiths, „Reich, Steve [Stephen] (Michael)“, The New Grove Dictionary of Music and Musicians, red. Stanley Sadie ir John Tyrrell (London: Macmillan Publishers, 2001).