Jonas Daugirdas

Jonas Daugirdas
Daugirdai (giminė)
Herbas Jaučio Galva
Mirė	1443 m.
Tėvas	Gedigaudas, h. Gulbė
Sutuoktinis (-ė)	Ona Goštautaitė, Kotryna Daugėlaitė
Vaikai	Andrius, Mykolas

Jonas Daugirdas (bltr. Даўгірд (Ян) Салкулевіч) m. 1443 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, bajorų Daugirdų giminės pradininkas. Tėvas Gedigaudas (lenk. Dedygołd), Salkio sūnus, gimė apie 1350 m., „Gulbės“ senojo herbo giminė. Sutuoktinė - Kotryna (lenk. Katarzyna Dowgiało, Dowgaiło), Jaunio Daugėlos Valimantaičio duktė. Šaltiniuose minimi du Jono Daugirdo sūnūs Andrius Daugirdas ir Mykolas Daugirdas. Jono Daugirdo valdos: Nemenčinė, Svyrėnai (Astravo raj.), Lentupiai (Pastovių raj., Vitebsko srity), Medilas (Minsko sritis).

Biografija

Daugirdas gimė apie 1380 m. senoje Lietuvos didikų šeimoje, kurios herbas Gulbė. Jo tėvas - Gedigaudas Salkaitis - buvo Podolės vaivada (seniūnas), vėliau LDK Vytauto paskirtas valdyti Smolenską. Per Lietuvos krikštą sūnus ir tėvas kartu priėmė krikščionybę, Daugirdui buvo suteiktas Jono vardas, o jo tėvui - Jurgio vardas. 1413 m. Horodlės unijos metu Jonui Daugirdui buvo suteiktas naujas giminės herbas „Jaučio galva“ (lenk. Pomian (Bawola Głowa). Jono Daugirdo pailkuonys naudojosi tiek naujuoju, tiek senuoju giminės herbais.

Jonas Daugirdas, kaip ir jo tėvas, buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo bendražygis. Vienas iš 1401 m. Vilniaus-Radomo, 1413 m. Horodlės sutarčių su Lenkija, 1435 m. Brastos taikos su Vokiečių ordinu liudytojų. Nuo 1424 m. LDK rūmų maršalka; iki 1430 m. Podolės Kameneco seniūnas. 1430–1434 m. Lucko seniūnas. 1434–1443 Vilniaus vaivada.

Mirus Vytautui Didžiajam, 1430 m. Podolės bajorų suimtas, jo valdytos vakarinės žemės prijungtos prie Lenkijos. Remdamas Žygimanto Kęstutaičio kandidatūrą į didžiuosius kunigaikščius gavo valdų apie Rudaminą (prie Vilniaus). Kaip LDK valdovo Žygimanto Kęstutaičio atstovas 1434 m. dalyvavo Vladislovo III Jogailaičio karūnacijoje Lenkijos karaliumi. 1440 m. su Trakų vaivada Petru Leliušu, Jonu Čartoryskiu ir Aleksandru Čartoryskiu Trakuose nužudė Lietuvos didijį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį. Rėmė Kazimiero kandidatūrą į LDK sostą. Jį išrinkus tapo vienu įtakingiausių Didžiojo kunigaikščio tarybos narių, iš jo gavo valdų apie Lucką.

Šaltiniai

Politinis postas
Prieš tai: Jaunius Valimantaitis	Vilniaus vaivada 1433–1443	Po to: Jonas Goštautas