Pereiti prie turinio

Reliatyvumo teorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.

Reliatyvumo teorija – dviejų Alberto Einšteino aprašytų teorijų rinkinys, sudarytas iš:

Specialioji reliatyvumo teorija

Specialiąją reliatyvumo teoriją Albertas Einšteinas aprašė 1905 m. straipsnyje „Apie judančių kūnų Elektrodinamiką“, dirbdamas Šveicarijos patentų biure.

Šios teorijos pagrindinis teiginys – kad kiekvienam stebėtojui šviesos greitis vakuume vienodas, nepriklausomai nuo stebėtojo judėjimo greičio.

Teorijai įrodyti užtenka dviejų sąlygų:

  • Šviesos greitis vakuume yra pastovus
  • Visiems stebėtojams galioja vienodi fizikos dėsniai

Bendroji reliatyvumo teorija

Bendroji reliatyvumo teorija sujungia erdvę ir laiką į vieną keturmatį erdvėlaikį, kuris yra masyvių objektų iškreipiamas, taigi šiuo iškreipimu paaiškinama gravitacija.

Nuorodos