Pereiti prie turinio

Pušis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pinus
(Pinus pinaster)
Pajūrinė pušis (Pinus pinaster)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
( Pinaceae)
Gentis: Pušis
( Pinus)

Pušis (Pinus) – pušainių (Pinopsida) klasės pušinių (Pinaceae) šeimos medžių gentis. Priklauso apie 110 augalų rūšių. Paplitus Eurazijoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje, didžiausia rūšių įvairovė šiauriniame pusrutulyje, vidutinių platumų klimato regione. Lietuvoje yra auginama 10, o savaime auga 1 rūšis: Paprastoji pušis (Pinus sylvestris).[1][2]

Tai višžaliai spygliuočiai pakantūs sausrai. Daugelio rūšių pušys vertinamos kaip dekoratyviniai medžiai ir krūmai. Auginamos parkuose, sodybose. Sodinamos ir kaip apsauginė miško juosta nuo vėjo. Pavyzdžiui, Kuršių Nerija apsodinta kalninėmis pušimis, norint apsaugoti gyvenvietes ir kelius nuo pustomų slenkančių kopų.[3]

Pušies mediena turi didelę reikšmę statybos pramonei, ji lengvai apdirbama. Iš jos gaminamas popierius, naudojama kurui. Derva bei terpentinas gaunama nusakinant pušis. Praeityje derva buvo plačiai vartojama medinėms valtims, laivams, stogams sandarinti. Derva tebenaudojama ekoliginėse nišose. Pušų eterinis aliejus išgaunamas iš pušų spyglių, skiedžiant jį terpentinu. Aliejus plačiai naudojamas dezinfekcinėms medžiagoms, plovikliams, insekticidams ir dažams gaminti, popieriaus, medicinos pramonėje ir parfumerijoje, ypač vonios druskų ir muilo gamybai. Kai kurių pūšų sėklos, vadinamos kedrinėmis pinijomis, naudojamos kulinarijoje. Renkamas gintaras, kuris naudojamas papuošalų, suvenyrų gamyboje.[1][2][4]

Taksonomija

Šaltinis:[5]

Išnašos

  1. 1,0 1,1 Pušis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
  2. 2,0 2,1 „Pine“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-03-13.
  3. „Medynai“. www.nerija.lt. Nuoroda tikrinta 2021-03-13.
  4. Terpentinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
  5. Lietuviškų pavadinimų sąrašas pagal botanikos-sodas.vu.lt