Jurgis Podiebradietis

Jurgis Podiebradietis
Čekų karalius
Kunštáto kunigaikščių Podiebradų linijos
Visas vardas	Jiržis Podiebradietis čekiškai Jiří z Kunštátu a Poděbrad
Gimė	1420 m. balandžio 23 d. Podiebradai (?)
Mirė	1471 m. kovo 22 d. Praha
Palaidotas (-a)	Švento Vito katadra
Tėvas	Viktorinas Podiebradietis
Motina	nežinoma
Sutuoktinis (-ė)	I. Kunhuta Šternbergietė (1441-1449 m.) II. Johana Rožmitalietė (1450-1471 m.)
Vaikai	Jindržichas iš Podiebradų ir Miunsterberko Hynek z Poděbrad Viktorín z Poděbrad
čekų karalius
Kiti titulai	husitų karalius
Valdė	1458-1471 m.
Karūnavimas	1458
Pirmtakas	Ladislav Pohrobek
Įpėdinis	Vladislav Jagellonský
Čekijos karalius
Vikiteka	Jurgis Podiebradietis

Jiržio Podiebradiečio skulptūra Podiebradų aikštėje

Jiržis Podiebradietis (ček. Jiří z Poděbrad), 1420 m. balandžio 23 d. Podiebraduose - 1471 m. kovo 22 d. Prahoje) – 1458-1471 m. Čekijos karalius.

Biografija

Jiržis iš Kunštato ir Podiebradų karaliavo Čekijos karalystėje nuo 1458 m., kai buvo išrinktas čekų didikų, iki 1471 m., kai netikėtai Prahoje mirė. Jis tapo vieninteliu Čekijos valdovu, kuris buvo kilęs ne iš valdovų dinastijos, o iš Čekijos didikų. Po jo valdė tik karaliai iš svetimų dinastijų.

Jaunystė

Jiržis kilęs iš Kunštato didikų, konkrečiau iš jų Podiebradiečių linijos. Šią liniją pradėjo jo prosenelis Bočekas I-asis iš Kunštato († 1373), kuris pirmasis save vadino kaip iš Kunštato ir Podiebradų. Jiržio tėvas buvo Viktorinas Podiebradietis (ček. Viktorín z Poděbrad).
Vėliau, jau tapęs karaliumi, simpatizavo neradikaliems husitams (tiksliau: kališníci - (kalich yra taurė) - utrakvistai). Keturiolikos metų 1434 m. dalyvavo Lipanų mūšyje neradikalių husitų bei katalikų pusėje.
Anksčiau Jiržis buvo Mlados Boleslavės srities gubernatorius (ček. hejtman, vok. Landeshauptmann). Tuo metu jis tapo artimas Hinekui Ptačekui iš Pirkštejno. Jam mirus Jiržis iš jo perėmė Čekijos didikų sistemos valdymą, ėmė vadovauti husitams. Tuo tarpu vėl pradėjo aktyviai veikti katalikų opozicija ir Jiržis, suprątęs pavojų, 1448 m. užgrobė Prahą.
1452 m., vadovaudamasis programos, nukreiptos prieš radikalius husitus, dvasia, Jiržis užėmė Taborą, taip likviduodamas taboritus, kaip religinius ir politinius veikėjus. Jis paskelbė save Čekijos karalystės tvarkytoju ir bandė ją, husitų revoliucijos nuniokotą, atnaujinti. Tam labiausiai trukdė taip vadinamas Strakonicų susivienijimas (didikų-katalikų sąjunga).

Jiržis Podiebradietis - gubernatorius

Esant tokioms aplinkybėms, geriausia išeitis jam buvo vaiko Ladislavo Pomirtinio pripažinimas Čekijos karaliumi. Savo išskirtinių diplomatinių sugebėjimų ir linkimo į kompromisus dėka iš imperatoriaus gavo savo šalies valdytojo titulo pripažinimą. Vienoje susitiko su Ladislavu Pomirtiniu ir susitarė dėl sąlygų, kad Ladislavas būtų pripažintas karaliumi. Tokiu būdu Ladislavas Pomirtinis 1453 m. buvo karūnuotas Čekijos karaliumi, bet buvo nepilnametis, dėl to Jiržis išsaugojo faktinę valdžią ir toliau stengėsi išlaikyti pusiausvyrą tarp kališnykų pakraipos bei katalikiškos pakraipos didikų ir taip pat dalinai atstatyti karaliaus (kaip institucijos) nuosavybę.
Prieš savo priešininkus nedvejojo panaudoti ir brutalią jėgą, ar tai būtų Saksonijos kunigaikščiai šiaurės-vakarų Čekijoje, ar radikalusis husitas Jonas Kolda iš Žampacho, o savo galingesnius priešus (Rožumberkai ar Šternberkai) Jiržis gesindavo skiriant svarbius postus, kuo kartu juos nusiuntė ir į politinį užribį. 1457 m. Ladislavas Pomirtinis mirė nuo leukemijos ir dėl to kilo naujo karaliaus rinkimų klausimas. Iš pradžių atrodė, jog juo taps kažkuris valdovų dinastijos narys (pvz. imperatorius Frydrichas III habsburgietis ar lenkų karalius Kazimieras Jogailaitis, ar Saksonijos Vilhelmas III), bet pagaliau 1458 m. kovo 2 d. Čekų seimas Senamiesčio rotušėje karaliumi išrinko Jiržį Podiebradietį.

Diplomatas

Priežastis, dėl ko Jiržis buvo išrinktas karaliumi buvo ta, kad čekų kališnykų šlėkta troško išsaugoti ligšiuolinius husitų revoliucijos pasiekimus, konkrečiau: pirmiausiai komunijos ėmimas abiem pavidalais (t.y. ne tik duonos/kūno, bet ir vyno/kraujo priėmimas komunijos metu visais dalyviais, ne vien tik dvasininkais). Dėl to turėjo savo vadu paskirti "husitų karaliumi" (šį pavadinimą reikėtų suprasti kaip nuosaikių husitų karalius). Ne tik kyšių bei pažadų dėka (kaip antai Joniu II iš Rožumberko, bet ir spaudimu bei grasinimais pasiekė, kad jam balsus atiduotų ir čekų katalikų ponija (didkai). Vis dėlto Jiržio rinkimuose nedalyvavo Čekijos karūnos šalutinių (katalikiškų) žėmių atstovai. Jo nerėmė ir Moravijos katalikai. Naujas karalius sąžiningai vykdė Bazelio kompaktatų artikulus. Tuo pačiu stengėsi užtikrinti taikų gyvenimą tarp utrakvistų/kališnykų daugumos ir katalikų mažumos. Pakantus kitoms religijos atšakoms Jiržis buvo ir asmeniniame gyvenime. Abi jo žmonos - Kunhuta Šternbergietė ir Johana Rožmitalietė buvo katalikės. Savo karūnavimo išvakarėse slapta Popiežiaus legatams prisiekė ištikimybę popiežiui (tada Pijus II) bei persekioti eretikus. Šią priesaiką abi pusės traktavo skirtingai: Romos kurija ją suprato kaip Jiržio nusisukimą nuo kalicho(taurės), pats karalius Jiržis jos neinterpretavo kaip pažadą persekioti kališnykus, kuriuos laikė Romos bažnyčios dalimi, o kaip pažadą persekioti Broliukų Vienybės (ček. Jednota bratrská lot. Unitas Fratrum) narius (taip pat Valdenskius, Mikulašencus, kitus), kuriuos iš tikrųjų negailestingai žiauriai persekiojo. Savo pripažinimą Čekijos karaliumi svetur buvo priverstas išsikovoti ginklu. Įsibraudamas į Austriją privertė Albrechtą VI Habsbirgietį (* 1418 - 1463) atsisakyti pretenzijų į Moraviją. Žėmės: Silezija ir abi Lužicos (aukštoji ir žemoji) Jiržį karaliumi pripažino jau 1459/1460 metais. Savo diplomatinio vikrumo dėka Jiržis laimėjo imperatoriaus Frydricho III simpatijas, kuris jam 1459 m. dispozicijon skyrė Čekijos karūnos žėmių valdą ir taip pat patvirtino kurfiursto pareigas ir Čekijos karalystės privilegijas. Bet tai nulėmė draugystės su Matijašu Korvynu pabaigą, kuriam pagelbėjo pasiekti Vengrijos karaliaus sostą (bet jo(Matijašo) išrinkimo nepripažino Frydrichas III, kuris pats jo (sosto) siekė motyvuodamas, kad yra Ladislavo Pomirtinio dėdė), bei ištekino už jo savo dukterį Kotryną Podiebradietę.

Husitų karalius

Jiržis tapo sėkmingu valdovu (šiuolaikiniais terminais sakytume selfmademan), gerbiamu tiek namuose, tiek ir užsienyje. Tuo tarpu visą savo politinį gyvenimą: nuo ankstyvos jaunystės, ne tik tapdamas karaliumi turėjo stiprų tarptautinį - politinį hendikepą: absolučią daugumą išsimokslinusiųjų Europiečių bei priešininkų namuose buvo laikomas eretiku.