Pereiti prie turinio

Raštingumas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 14: Eilutė 14:
|title=Glossary
|title=Glossary
|publisher=The Economist
|publisher=The Economist
|accessdate=2007-11-14}}</ref> Anot [[CŽV]] pasaulio faktų knygos, 2007 m. 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas buvo 82 % (vyrų - 87 %, moterų - 77 %). Pasak tos pačios knygos, „iš 785 milijonų neraštingų pasaulio žmonių daugiau nei du trečdaliai gyvena aštuoniuose valstybėse: [[Bangladešas|Bangladeše]], [[Kinija|Kinijoje]], [[Egiptas|Egipte]], [[Etiopija|Etiopijoje]], [[Indija|Indijoje]], [[Indonezija|Indonezijoje]], [[Nigerija|Nigerijoje]] ir [[Pakistanas|Pakistane]]. Du trečdaliai neraštingų pasaulio žmonių yra moterys. Ypač žemas raštingumas yra arabų valstybėse, pietų ir vakarų Azijoje bei [[subsacharinė Afrika|subsacharinėje Afrikoje]]. Šiose teritorijose neraštingais yra maždaug trečdalis vyrų ir pusė moterų.“<ref>(angliškai) [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/xx.html CŽV pasaulio faktų knyga: statistiniai duomenys apie pasaulį]</ref> Daug kur Afrikoje raštingumas asocijuojamas su [[kolonializmas|kolonializmu]], o kalbėjimas - su vietinėmis tradicijomis<ref>Ferguson and Huebner, p. [http://books.google.com/books?id=AIT-xLytIrkC&pg=PA69 69]</ref>
|accessdate=2007-11-14}}</ref> Anot [[CŽV]] pasaulio faktų knygos, 2007 m. 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas buvo 82 % (vyrų - 87 %, moterų - 77 %). Pasak tos pačios knygos, „iš 785 milijonų neraštingų pasaulio žmonių daugiau nei du trečdaliai gyvena aštuoniuose valstybėse: [[Bangladešas|Bangladeše]], [[Kinija|Kinijoje]], [[Egiptas|Egipte]], [[Etiopija|Etiopijoje]], [[Indija|Indijoje]], [[Indonezija|Indonezijoje]], [[Nigerija|Nigerijoje]] ir [[Pakistanas|Pakistane]]. Du trečdaliai neraštingų pasaulio žmonių yra moterys. Ypač žemas raštingumas yra arabų valstybėse, pietų ir vakarų Azijoje bei [[subsacharinė Afrika|subsacharinėje Afrikoje]]. Šiose teritorijose neraštingi yra maždaug trečdalis vyrų ir pusė moterų.“<ref>(angliškai) [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/xx.html CŽV pasaulio faktų knyga: statistiniai duomenys apie pasaulį]</ref> Daug kur Afrikoje raštingumas asocijuojamas su [[kolonializmas|kolonializmu]], o kalbėjimas - su vietinėmis tradicijomis<ref>Ferguson and Huebner, p. [http://books.google.com/books?id=AIT-xLytIrkC&pg=PA69 69]</ref>


== Ekonomika ==
== Ekonomika ==

08:27, 15 lapkričio 2017 versija

Pasaulio politinis žemėlapis, pagal raštingų žmonių procentą. Legenda:
  >97 %
  90-97 %
  80-89 %
  70-80 %
  60-70 %
  50-60 %
  <50 %
Detalesnė informacija straipsnyje Sąrašas:Šalys pagal raštingumą
Neraštingų pasaulio žmonių dalies kitimas nuo 1970 m.

Pasak UNESCO, raštingumas yra „gebėjimas atpažinti, suprasti, interpretuoti, kurti, bendrauti, skaičiuoti ir naudoti atspausdintus bei parašytus duomenis įvairiose situacijose.“ Bet vedant statistiką, raštingumas yra apibrėžiamas tiesiog kaip gebėjimas perskaityti ir parašyti paprastą sakinį bet kokia kalba. Pasak Jungtinių Tautų, 1998 m. pagal pastarąjį apibrėžimą raštingais buvo 80 % pasaulio gyventojų.[1] Anot CŽV pasaulio faktų knygos, 2007 m. 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas buvo 82 % (vyrų - 87 %, moterų - 77 %). Pasak tos pačios knygos, „iš 785 milijonų neraštingų pasaulio žmonių daugiau nei du trečdaliai gyvena aštuoniuose valstybėse: Bangladeše, Kinijoje, Egipte, Etiopijoje, Indijoje, Indonezijoje, Nigerijoje ir Pakistane. Du trečdaliai neraštingų pasaulio žmonių yra moterys. Ypač žemas raštingumas yra arabų valstybėse, pietų ir vakarų Azijoje bei subsacharinėje Afrikoje. Šiose teritorijose neraštingi yra maždaug trečdalis vyrų ir pusė moterų.“[2] Daug kur Afrikoje raštingumas asocijuojamas su kolonializmu, o kalbėjimas - su vietinėmis tradicijomis[3]

Ekonomika

Raštingumas laikomas vienu iš svarbiausių žmogiškojo kapitalo rodikliu, nes raštingi žmonės yra pigiau ir greičiau apmokomi, turi geresni socioekonominį statusą[4], galimybę siekti aukštojo mokslo bei geresnes karjeros ir sveikatos perspektyvas. Pavyzdžiui, Pietų Indijos valstijoje Kereloje 1948 m. buvo įvykdyta didelė švietimo reforma ir septintame XX amžiaus dešimtmetyje, kai mokytos merginos pradėjo kurti šeimas, smarkiai sumažėjo moterų ir vaikų mirtingumas. Tiesa, kai kurie dabartiniai tyrėjai teigia, kad tokios koreliacijos daugiau rodo ne raštingumo, o ėjimo į mokyklą privalumus.[5]


  1. Glossary, The Economist. Nuoroda tikrinta 14 lapkričio 2007 
  2. (angliškai) CŽV pasaulio faktų knyga: statistiniai duomenys apie pasaulį
  3. Ferguson and Huebner, p. 69
  4. PHONICS. It's Profitable, [www.thephonicspage.org The Phonics Page]. Nuoroda tikrinta 11 gruodžio 2007 
  5. Graff, 2003

Taip pat skaitykite