Antalieptė

Antalieptė
Vaizdas:Coat of arms of Antalieptė.png
Antalieptė
55.661°š. pl. 25.867°r. ilg. / 55.661; 25.867 (Antalieptė)
Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija	Antalieptės seniūnija
Gyventojų (2001)	359
Vikiteka	Antalieptė
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) 1 Vardininkas: Antãlieptė Kilmininkas: Antãlieptės Naudininkas: Antãlieptei Galininkas: Antãlieptę Įnagininkas: Antãliepte Vietininkas: Antãlieptėje
Istoriniai pavadinimai	* lenk. Antolepty rus. Антолепты vok. Antolepten

Antalieptė – miestelis Zarasų rajone, prie kelio  178  Bradesiai–Dusetos–Daugailiai , Šventosios aukštupio dešiniajame krante. Seniūnijos centras, Antalieptės seniūnaitija.

Istorija

Gyvenvietė žinoma nuo XVI a. vidurio. Antalieptėje į Šventąją įteka Šavaša, prie kurios yra XVII a. pagonių šventyklos liekana – Lūžų akmuo su dubeniu. Tai vienintelė Rytų Lietuvoje išlikusi nesugriauta pagonių šventykla. Antalieptės vietovė pradedama minėti nuo 1600 m. Ukmergės pavieto teismų knygose.

1620 m. priklausė grafams Berlič-Strutinskiams (lenk. Berlicz Strutyński), kilusiems iš Strutynės (ukr. Нижній Струтинь, lenk. Strutyń Niżny) dvaro dabartinėje Vakarų Ukrainoje, į pietryčius nuo Lvovo. Nuo 1675 m. Antalieptė turėjo miestelio teises, turgaus ir prekymečio privilegijas. Tuo metu pastatyta ir pirmoji Antalieptės bažnyčia. XVIII a. apsistojo karmelitai, pastatę vienuolyną. 1732–1760 m. Livonijos kašteliono J. M. Strutinskio lėšomis pastatyta vėlyvojo baroko Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Po ja erdvus trijų navų rusys, remiamas masyvių kolonų. Navose būta dvylika kriptų, kuriose buvo palaidoti fundatoriai Strutinskiai, grafai, kilmingi bajorai ir vienuoliai.1790–1810 m. Antalieptė ir Balčių dvaras pagal palikimą priklausė bajorams Korsakams, 1810–1831 m. grafui J. Tiškevičiui. Po 1831 m.sukilimo carinės valdžios įsakymu bažnyčia buvo uždaryta, jos turtas išvežiotas į 13 aplinkinių bažnyčių, vienuoliai iš Antalieptės iškraustyti, Fundatoriaus Juozapo Strutinskio portretas buvo nuvežtas į jo tėvoniją ir perduotas Utenos bažnyčiai, ten per 1879 m. gegužės 31 d. gaisrą sudegė.

1846–1850 m. pagal architekto T. Tišeckio projektą bažnyčia perdirbta į stačiatikių cerkvę, ji įgijo dabartinį vaizdą. Bažnyčios kriptoje palaidoti bažnyčios fundatoriai. Bažnyčios šventė – gegužės 3 diena.

Rašytojas Vytautas Indrašius, barokinio stiliaus bažnyčiai paskyrė puikų eilėraštį "Baltoji Antalieptės gulbė"

Amžiai požemio kriptose kūnus sutrynė į dulkes,

Tik stiebias krante atsistojus, baltoji Antalieptės gulbė.

Titulas grafo Strutinskio, aukščiau virš kitų pakylėjo,

Baudžiauninko delnas įdiržęs, išlikti tarp mūsų padėjo.

Gyviesiems esi Aleliuja, išeinantiems - takas į dangų.

Su savo bėdom ir dejonėm, Tave visada pasirenkam.

Tu kantriai išaukštini žmogų, stiprybės rožančių paduodi,

Per Tavo iškilusius bokštus, pasiekia Aukščiausiojo žodis.

Fundatoriai žiūri nustebę, - kūnai pavirto į dulkes,

O jų kūrinys tebestovi, - baltoji Antalieptės gulbė

Antalieptėje gimė Vyčio kryžiaus ordininkas,Lietuvos kariuomenės majoras Petras Šeštakauskas. XIX a. pabaigoje vienuolynas atiteko stačiatikiams, po I pasaulinio karo – katalikams. XX a. tarpukariu vienuolyne įkurdinta mergaičių žemės ūkio mokykla, tarpmokyklinis gamybinio mokymo kombinatas. 1924 m. vandens malūne įrengta elektros stotis, kurios energija naudojosi keli miesto gyventojai. 1920–1962 m. buvo vaikų namai (iškelti į Antazavę), 1958–1976 m. žemės ūkio technikumas.

Sovietmečiu buvo Padusčio kolūkio centrinė gyvenvietė. 1958 m. gegužės 15 d. Antalieptei suteiktas miesto tipo gyvenvietės statusas, panaikintas 1976 m. rugsėjo 29 d. 1959 m. užvenkus Antalieptės marias, pastatyta Antalieptės hidroelektrinė.

2000 m. patvirtintas Antalieptės herbas, miestelis turi ir savo vėliavą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1868–1919 m.	Antalieptės valsčius	Novoaleksandrovsko apskritis	Kauno gubernija
1919–1950 m.	Antalieptės valsčiaus centras	Zarasų apskritis
1950–1953 m.	Antalieptės apylinkės centras	Dusetų rajonas	Vilniaus sritis
1953–1958 m.
1958–1959 m.	miesto tipo gyvenvietė, Antalieptės apylinkės centras
1959–1976 m.		Zarasų rajonas
1976–1995 m.	Antalieptės apylinkės centras
nuo 1995 m.	Antalieptės seniūnijos centras	Zarasų rajono savivaldybė	Utenos apskritis

Pavadinimo kilmė

Заантолепцы vardu gyvenvietė minima maždaug nuo 1580–1620 metų. Konstantinas Jablonskis 1934 m. sudarydamas leidinį „XVI amžiaus Lietuvos inventoriai“ patalpino „Užantalieptėnų ūkininkų sarašą“. Tai dokumentas, kuriame pirmą kartą paminėta Antalieptė. Pagal naujai surastus duomenis, Antalieptė pirmą kartą paminėta 1600 m. Ukmergės pavieto teismo knygose. Manoma, kad anksčiau gyvenvietė vadinta Lieptine. Dabartinis pavadinimas sudarytas iš lietuvių kalbos šiaurės rytų tarmėms būdingo priešdėlio anta- ir šaknies liept-. Tai leidžia manyti, kad kaimas kūrėsi prie liepto. Ši versija pakankamai įtikinama, kadangi Antalieptė yra prie Šventosios upės, paupyje, kur kažkada tikriausiai galėjęs būti lieptas. Todėl medinis lieptas yra pavaizduotas ir Antalieptės herbe.

Liaudyje pasakojama, kad čia gyvenęs darbštus vienuolis Antanas, kuris per upę pastatęs lieptą. Žmonėms buvę labai patogu ir jį ėmė vadinti Antano lieptu. Vėliau taip imta vadinti vienuolių sodybą, pagaliau ir vietovę.

Kita legenda pasakoja, kad kadaise čia žygiavęs kareivių būrys. Išalkę ir pavargę kariai sustoję pailsėti, o ši vieta jiems labai patikusi. Tada nutarta apsistoti čia kelioms dienoms. Jie nukirtę keletą medžių ir per Šventąją pasidarę lieptą, kuriuo pereidavę į kitą krantą, kur žvejodavę. Grįžusius į būrį karius kiti klausdavę, kur jie buvę. „Ant to liepto“ – atsakydavę paklaustieji. Taip ir kilęs gyvenvietės vardas.

Įstaigos ir gamta

Yra Antalieptės pagrindinė mokykla, paštas (LT-32013). Šventosios slėnyje yra Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, buvęs Antalieptės basųjų karmelitų vienuolynas. Yra kultūros rūmai, biblioteka (nuo 1941 m.), vandens malūnas (dešiniajame Šventosios krante, pastatytas 1855 m. iš skaldytų ir apvalių lauko akmenų, raudonų plytų ir kalkių skiedinio, stačiakampis ir vienaaukštis; elektrifikuotas pastačius Antalieptės HE ir veikė iki 1966 m.). Pėsčiųjų tiltas per Šventąją (nuo 1986 m., medinis ant metalinių lynų, nuo 1999 m. istorijos ir technikos paveldo objektas). 1865–1946 m. veikė pradinė (Kalno) mokykla, 1932–1936 m. progimnazija, 1948–2001 m. vidurinė mokykla.

Į pietryčius nuo miestelio telkšo Antalieptės tvenkinys, antras pagal dydį Lietuvoje hidroelektrinės tvenkinys (susidarė pastačius Antalieptės HE), rytuose – Liedis. Miestelio planas radialinis. Apylinkėse stūkso Antalieptės akmuo su „dubeniu“ (archeologijos paminklas).

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2001 m.
1897 m.sur.	1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1974 m.	1979 m.sur.	1984 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.
554	581	836	636	700	379	657	421	359
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Kalmanas Šuras (1917–2003), Sovietų Sąjungos didvyris
• Petras Šeštakauskas (1897 - 1980) Lietuvos kariuomenės majoras, Vyčio kryžiaus ordininkas (1927)
• Algimantas Puipa (g. 1951), kino režisierius
• Egidijus Bukelskis (g. 1957), zoologas ichtiologas
• Petras Vaškas (g.1939), fizikos ir matematikos mokslų daktaras

Literatūra

• Antalieptė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 601 psl.
• Antalieptė / Vincas Kibirkštis. – Utena: Utenos Indra, 2000. – 54 p.: iliustr. – ISBN 9986-711-24-X
• Antalieptės hidroelektrinė, 1940–2000 / Antanas Tautvydas. – Kaunas: LHD, 2001. – 59 p.: iliustr.
• Žuvusiems ties Antaliepte atminti / Vytautas Indrašius, Ildefonsas Maldauskas. – Zarasai, 2003. – 10 p.: iliustr. – ISBN 9986-940-23-0
• Antalieptės kraštas: vietovių istorinės apybraižos. – Vilnius: Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga, 2008–2010. – ISBN 978-9986-940-45-6
  • D. 1 (A-M) / Vytautas Indrašius. – 2008. – 466 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-940-44-9
  • D. 2 (N-V) / Vytautas Indrašius. – 2009. – 518 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-940-48-7
  • D. 3. Miestelio ir vietovių istorinės apybraižos. – 2010. – 669 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-940-51-7
• Antalieptės miestelio ir apylinkių atgaivinimo ir tolesnio vystymosi studija: Antalieptės gaivinimo ir vystymo vizija: Antalieptės miestelio ir apylinkių atgaivinimo ir stiprinimo programa 2010–1015 metams / Vilnius: Baltijos kopija, 2010. – 190 p.: iliustr. – ISBN 978-609-417-013-3

Nuorodos

• Antalieptė
• Istorija ir dabartis

Aplinkinės gyvenvietės
		DUSETOS – 10 km
	Padustis – 1 km
	Daugailiai – 8 km		Baibiai – 7 km