Gileadas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Gileadas (reikšmės).

Senovės Sirijos regionas: Gileadas (גִּלְעָד‎‎)
Šalis	šiaurės vakarų Jordanas
Tautos	amoritai
Valstybės	Sihono karalystė
Miestai	Ramot-Gileadas

Gileadas (hebr. ‏גִּלְעָד‎‎‏‎ = Gilʻad) – senovės Artimųjų Rytų (Istorinės Sirijos) regionas, buvęs dabartinės Jordanijos šiaurės vakaruose (dab. Irbido, Adžluno, Džerašo ir Balkos muhafazose).

Geografija

Gileadas buvo išsidėstęs į rytus nuo Jordano upės, atkarpoje tarp Tiberiados ežero ir Negyvosios jūros. Jordanas skyrė nuo kitoje upės pusėje buvusios Samarijos (vakaruose), Galilėjos (šiaurės vakaruose) ir Judėjos (pietvakariuose).

Į šiaurę nuo Gileado, už Jarmuko upės, buvo Bašanas, o pietuose – Moabas. Pietryčiuose perėjo į Amoną. Pagrindinė regiono upė – Zarkos žemupys.

Pagrindinis Bašano miestas senovėje buvo Ramot-Gileadas, svarbus prekybiniame Karalių kelyje, jungusiame Damaską šiaurėje su Akabos įlanka pietuose. Antikiniais laikais svarbiausi miestai buvo Gadara, Pela, Geraza ir kt.

Gileadą sudarė dvi skirtingos geografinės sritys: Jordano slėnio žemumos vakarinėje dalyje (antikinė Perėja) ir kalnuotos aukštumos rytinėje dalyje.

Raida

Ogo ir Sihono karalystės iki izraelitų

Gileado sritys buvo Jarmuko kultūros centru neolito laikais. II tūkst. pr. m. e. teritorijoje viešpatavo Egiptas. Mozės laikais Jordano slėnį valdė karalius Sihonas, kurio karalystė apėmė visą vakarinį Gileadą ir šiaurės vakarų Moabą. Sihono sostinė buvo Hesbonas, stovėjęs ant abiejų regionų ribos. Kalnuotąją Gileado dalį valdė Bašano karalius Ogas.

Pasak Biblijos, izraelitų armija perėjo Jordaną ir nukariavo Sihono karalystę, o vėliau sumušė Bašano karaliaus Ogo armiją prie Edrėjaus. Visas Gileadas perėjo izraelitams ir čia įkurdintos 3 iš 12 genčių: Manaseho, Dano ir Reubeno gentys. Vėliau Gileadą kontroliavo Izraelio karalystė. IX a., Izraeliui nusilpus, jam liko tik vakarinė dalis. Šiaurinę dalį užvaldė Damasko karalystė, o pietinę – Amono karalystė.

Palestiną nukariavus Asirijos imperijai, Gileadas tapo jos provincija Galazu. Vėliau regioną valdė Naujoji Babilono karalystė (585–539 m. pr. m. e.), Achemenidų imperija (539–332 m. pr. m. e.), Makedonijos imperija (332–323 m. pr. m. e.), Seleukidų imperija.

Helenizmo laikotarpiu Gileade susiformavo keli svarbūs helenizuoti miestai, kurie drauge jungėsi į dešimties miestų konfederaciją Dekapolį. 63 m. pr. m. e. Dekapolį nukariavo Romos imperija, kuri priskyrė jį Sirijos provincijai. Po Romos skilimo čia viešpatavo Bizantijos imperija (jis priklausė Arabijos provincijai.

VII a. regionas perėjo Rašidunų kalifatui, įvyko sparti krašto islamizacija ir arabizacija.