Dekapolis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kitos reikšmės – Dekapolis (reikšmės).
| Senovės Sirijos regionas: Dekapolis (Δεκάπολις) | |
|---|---|
| |
| Šalis | Jordanas, Sirija |
| Tautos | aramėjai, amonitai |
| Kalba | graikų |
| Miestai | 10 miestų |
| Ankstesnis pav. | Bašanas, Gileadas, Amonas |
| |
Dekapolis (gr. Δεκάπολις = Dekapolis) – Artimųjų Rytų (Istorinės Sirijos) regionas Helenizmo laikotarpiu, buvęs dabartinės Jordanijos šiaurės vakaruose ir Sirijos pietvakariuose. Jį sudarė 10 savivaldžių labai stipriai helenizuotų miestų, kuriuose buvo vartojama graikų kalba ir kultūra.
Miestai
redaguotiDekapolis apėmė didžiąją dalį Gileado (be Perėjos), Amoną ir pietinį Bašaną. Nors miestų sąrašas nebuvo iki galo nusistovėjęs, anot Plinijaus Senojo, jam priskiriami šie miestai:
- Bašane: Hipas, Kapitolijas (Beit Rasas), Kanata;
- Gileade: Gerasa, Gadara (Um Kaisas), Pela, Rafana;
- Amone: Filadelfija;
- Kitur:
- Skitopolis – vienintelis miestas į vakarus nuo Jordano, Samarijos regione;
- Damaskas – gerokai toliau šiaurėje, todėl dažnai nelaikytas tikruoju Dekapolio nariu;
Raida
redaguotiDauguma miestų buvo įkurti graikų, kuomet regionas atiteko Seleukidų imperijai ir buvo valdomas kaip Sirija-Koele provincijos dalis. Iš kitų Sirijos miestų regionas išsiskyrė ypač aukštu helenizacijos lygmeniu, o regionai aplinkui labiau išlaikė savo vietinę arabišką, aramėjišką, Hebrajišką kultūrą. Miestai laikytini graikų kolonijomis, nes sukurti pagal graikų polio modelį.
Nuo II a. pr. m. e., nusilpus Seleukidų imperijai Dekapolyje viešpatavo žydiška Hasmonėjų karalystė, kuri ėmė varžyti miestų teises ir laisves. Todėl 63 m. pr. m. e. Romos imperijos karvedžiui Pompėjui nukariavus šią karalystę, miestai sutiko romėnų valdžią su džiaugsmu ir traktavo ją kaip išlaisvinimą. Roma suteikė miestams dideles laisves, skatino demokratiją, kiekvienas miestas kaldino savo atskirus pinigus. Roma stipriai modernizavo miestus, perstatydama pagal kitų antikinių miestų pavyzdį. Juose išdygo teatrai, aikštės, miestai perplanuoti su tiesiomis gatvėmis.
Kadangi Dekapolis sudarė ryčiausią imperijos dalį, Romai buvo ypač svarbu šiame avanposte skatinti ir puoselėti graikų kultūrą. Todėl, nors miestai niekada nesudarė politinės konfederacijos, tarp jų skatinti prekybiniai mainai, tiesti keliai. Jie niekuomet neprijungti prie Erodo Judėjos karalystė, kaip tai atsitiko su aplinkiniais regionais. Tačiau kai 106 m. į rytus nuo Dekapolio įkurta dar viena provincija – Arabija, regiono reikšmė sumenko. Romėnai nebeskatino bendros tapatybės, vėliau išskaidė miestus tarp trijų skirtingų provincijų. Nepaisant to, miestai išlaikė kitoniškumą aplinkinių tautų atžvilgiu iki arabų užkariavimo.
VII a. regionui perėjus Rašidunų kalifatui, įvyko sparti krašto islamizacija ir arabizacija. Dauguma miestų buvo sugriauti, tačiau keletas jų (Gerasa-Džerašas ir Skitopolis-Beit Šeanas) išliko iki mūsų dienų, o du iš jų (Filadelfija-Amanas ir Damaskas) yra šiuolaikinių valstybių sostinės.