Agnus Dei
Agnus Dei (lotyniškai „Dievo avinėlis“) – penktoji nekintamoji mišių dalis, giedama tarp duonos laužymo ir komunijos, po ramybės palinkėjimo. Tai viena žinomiausių krikščioniškų maldų. Agnus Dei kaip duonos laužymo giesmę į Romos katalikų liturgiją VII a. pabaigoje įvedė popiežius Sergijus I. X–XII a. susiklostė iki šiol gyvuojantis Agnus Dei modelis.[1]
Agnus Dei yra sudėtinė Šv. Mišių dalis, paprastai giedama arba kalbama balsu (visai bendruomenei, ne tik pamaldas vedančiam asmeniui).
Agnus Dei tematika yra sukurta nemažai išvestinių giesmių, maldų, sukurta daugybė įvairiausių muzikos melodijų bei aranžuočių.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Jonas Vilimas. Agnus Dei. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
