neapgalvoję

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapgalvoję (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapgalvojęs, mot. g. neapgalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgalvojęs	neapgalvoję	neapgalvojusi, neapgalvojus	neapgalvojusios	-	neapgalvoję
kilm.	neapgalvojusio	neapgalvojusių	neapgalvojusios	neapgalvojusių	-	-
naud.	neapgalvojusiam	neapgalvojusiems	neapgalvojusiai	neapgalvojusioms	-	-
gal.	neapgalvojusį	neapgalvojusius	neapgalvojusią	neapgalvojusias	-	-
įnag.	neapgalvojusiu	neapgalvojusiais	neapgalvojusia	neapgalvojusiomis	-	-
viet.	neapgalvojusiame	neapgalvojusiuose	neapgalvojusioje	neapgalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgalvojusysis	neapgalvojusieji	neapgalvojusioji	neapgalvojusiosios	-	-
kilm.	neapgalvojusiojo	neapgalvojusiųjų	neapgalvojusiosios	neapgalvojusiųjų	-	-
naud.	neapgalvojusiajam	neapgalvojusiesiems	neapgalvojusiajai	neapgalvojusiosioms	-	-
gal.	neapgalvojusįjį	neapgalvojusiuosius	neapgalvojusiąją	neapgalvojusiąsias	-	-
įnag.	neapgalvojusiuoju	neapgalvojusiaisiais	neapgalvojusiąja	neapgalvojusiosiomis	-	-
viet.	neapgalvojusiajame	neapgalvojusiuosiuose	neapgalvojusiojoje	neapgalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapgalvojęs, mot. g. neapgalvojusi.
• Skiemenys: ne-ap-gal-vo-ję

neapgalvoję (ret.)

1. tas, kuris neapgalvojo

Etimologija

<= neapgalvoti, neapgalvoja, neapgalvojo <= ne- + apgalvoti, apgalvoja, apgalvojo <= ap- + galvoti, galvoja, galvojo

---