kauni

Jotvingių kalba


Alpių kalnai

Tarimas

TFA: ['kaũ.ni]

Daiktavardis

kauni (vyr. g.)

kalnas ^(lt) (sen.)

Daiktavardžio „kauni“ linksniavimas (2-oji (is) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		kauni	kaunys
K.		kaunis	kauniun̄
N.		kauniu	kaunems
G.		kaunin̄	kaunin̄s
Įn.		kauniu	kauneis
Vt.	Vi.	kauny	kaunysu
	Kr.	kaunyn	kaunysna
	Gr.	kaunypi	kaunyspi
	Ar.	kaunyp	kauniump
Š.		kauni!	kaunys!

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Sinonimai)

?• p• a• r

kauni ^(xsv) – kalnas ^(lt)

garbas ^(xsv) (vyr. g.)

Etimologija

Iš baltų prokalbės *kal-, kurio al virto au (žr. jotvingių k. cauta), iš indoeuropiečių prokalbės *kelH-, *kolH- („kelti, pakelti“). Giminiškas lietuvių k. kalnas, latvių k. kalns, gotų k. 𐌷𐌰𐌻𐌻𐌿𐍃 (hallus, „uola“ (< *kolnus)), senosios anglų k. holm („kalva“ (< germanų prokalbės *kl̥mo)) vokiečių k. Holm (salelė), senovės graikų k. κολωνός (kolōnós), lotynų k. collis („kalva“ (< *colnis)).

Kategorijos

Žemės paviršiaus formos