jotu

Taip pat žr.: jotų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jotas, mot. g. jota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jotas	joti	jota	jotos	jota	-
kilm.	joto	jotų	jotos	jotų	-	-
naud.	jotam	jotiems	jotai	jotoms	-	-
gal.	jotą	jotus	jotą	jotas	-	-
įnag.	jotu	jotais	jota	jotomis	-	-
viet.	jotame	jotuose	jotoje	jotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jotasis	jotieji	jotoji	jotosios	-	-
kilm.	jotojo	jotųjų	jotosios	jotųjų	-	-
naud.	jotajam	jotiesiems	jotajai	jotosioms	-	-
gal.	jotąjį	jotuosius	jotąją	jotąsias	-	-
įnag.	jotuoju	jotaisiais	jotąja	jotosiomis	-	-
viet.	jotajame	jotuosiuose	jotojoje	jotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jotas, mot. g. jota.

jotu

1. tas, kurį jojo

Etimologija

<= joti, joja, jojo

---